2019 m. balandžio 2 d. buvo paskebtas popiežiaus Pranciškaus apaštalinis paraginimas jaunimui ir Dievo tautai „Christus vivit“ (Kristus gyvena)
Įvadui keletas žodžių iš Lietuvos vyskupų konferencijos (LVK) Jaunimo reikalų tarybos pirmininko vysk. Dariaus Trijonio. Vilniaus arkivyskupijos internetinėje svetainėje jis teigė, kad labai svabu suprasti, jog jaunystė yra ne tik gražus gyvenimo laikotarpis, kurį mes galime gyventi nerūpestingai, bet ir pasiruošimas mūsų gyvenimo užduočiai. Pasak ganytojo, kiekvienas turime savo gyvenimo užduotis ir talentus, kuriuos galime atskleisti, savo dovanomis pasidalindami su kitais, prisidėdami prie bendruomenės, kurioje gyvename, ir Bažnyčios.
Prieš jaunimui skirtą Vyskupų sinodą 2017 m. sausio mėnesį popiežius Pranciškus paskelbė laišką jaunimui, kurį sekė konkretūs pasirengimų etapai. Pernai Romoje vyko priešsinodinis jaunimo forumas, paskelbtas oficialus Sinodo darbo dokumentas, atsižvelgiant į pasaulio vyskupų pateiktas pastabas ir daugiau kaip šimto tūkstančių jaunuolių atsakymus į parengtą klausimyną. Praėjusį spalį tris savaites vyko jaunimui skirto Vyskupų sinodo susirinkimas, kuriame dalyvavo visų vyskupų konferencijų atstovai, jaunimo sielovados žinovai ir patys jaunuoliai. Sinodo darbo rezultatas – 167 baigiamieji pasiūlymai. Remdamasis jais, tačiau neįpareigotas tiksliai laikytis pasiūlymų, popiežius paskelbė oficialų savo mokymo dokumentą – posinodinį apaštališkąjį paraginimą jaunimui.
„Kristus gyvena. Jis yra mūsų viltis ir viso pasaulio jaunystė. Viskas, ką jis paliečia, atjaunėja ir prisipildo gyvybės. Dėl to aš kreipiuosi į kiekvieną jauną krikščionį. Kristus gyvena ir nori, kad ir tu būtum gyvas“. Šiais žodžiais prasideda apaštališkasis paraginimas „Christus vivit“, kuriuo popiežius kreipiasi į jaunimą ir visą Dievo tautą. Jo laišką sudaro devyni skyriai.
Pirmajame skyriuje „Ką Dievo Žodis sako apie jaunimą“ popiežius primena jaunuolius iš Šv. Rašto, taip pat Mergelę Mariją. Evangelijose daug kartų matome Jėzaus palankumą jauniems žmonėms.
Antrasis skyrius: „Jėzus Kristus visada jaunas“ ir visada artimai bendrauja su žmonėmis, dalijasi savo gyvenimu, dalyvauja jaunų žmonių jaunystėje. Reikia prašyti Viešpatį, kad niekad neleistų sendinti Bažnyčios, jos stabdyti, tramdyti, prikaustyti prie praeities. Reikia, kad ir Bažnyčia atidžiau klausytų, ką jaunimas jai nori pasakyti, o ne tik smerktų pasaulio blogybes. Jaunimas nenori, kad Bažnyčia tylėtų ir būtų drovi.
Trečiasis skyrius: „Jūs esate Dievo dabartis“. Jaunimas yra ne tik pasaulio ateitis, bet ir dabartis. Dėl to visada reikia atidžiai išklausyti, ką jaunimas sako ir ko klausia. Daroma didžiulė klaida, kai manoma, kad galima jaunimą numaldyti iš anksto parengtais standartiniais atsakymais, nesistengiant išklausyti, ko jie klausia. Jis paliečia ir daugiasluoksnę skaitmeninės komunikacijos tikrovę. Ji suteikė naujas komunikavimo, informacijos platinimo galimybes, bet kartu tapo naujų vienatvės formų, manipuliacijų ir išnaudojimo teritorija.
Neleiskite, kad jūsų jaunystė būtų pajungta paviršutiniškumo propagavimui. Matykite skirtumą tarp tikro grožio ir išorinio įvaizdžio
Ketvirtasis skyrius: „Didžioji žinia visiems jaunuoliams“. Čia popiežius kartoja tris didžiąsias tiesas. Pirmoji – Dievas yra meilė. Antroji – Kristus tave vaduoja ir gelbsti, atleidžia visas kaltes ir padeda atsitiesti. Trečioji – Jis gyvena tarp mūsų. Ieškokite Jo!
Penktasis skyrius: „Jaunimo keliai“. Dievo meilė ir mūsų asmeninis ryšys su Kristumi nesusiaurina žmogaus akiračių ir netrukdo jam svajoti, bet kaip tik priešingai – stimuliuoja, skatina ir netgi verčia žmogų veržtis pirmyn, siekti geresnio ir gražesnio gyvenimo. Popiežius ragina jaunimą nežiūrėti į gyvenimą iš namų balkono, nepraleisti jaunystės atsisėdus pieš ekraną, nežiūrėti į pasaulį turisto akimis. Brandos procese deramas dėmesys turi būti skiriamas ir dvasiniam gyvenimui, ryšiui su Jėzumi. Tiek dvasinei, tiek intelektualinei, kultūrinei ir socialinei žmogaus brandai labai naudingas tiesioginis sąlytis su mūsų laikų žmonių bėdomis ir kančia, angažavimasis į veiklą, kuria siekiama jiems padėti.
Šeštasis skyrius: „Jaunimas su šaknimis“. Popiežius pripažįsta, kad jam skauda širdį, kai mato, kiek daug žmonių kuria savo gyvenimą be šaknų, tarsi pasaulis neturėtų istorijos ir viskas prasidėtų šiandien. Neleiskite, kad jūsų jaunystė būtų pajungta paviršutiniškumo propagavimui. Matykite skirtumą tarp tikro grožio ir išorinio įvaizdžio. Popiežius primena ryšių tarp skirtingų kartų svabą ir ypač ragina jaunimą semtis gyvenimo išminties iš savo senelių.
Septintasis skyrius: „Jaunimo sielovada“. Bažnyčios aplinkoje jaunimas ne tik turi gauti krikščionišką ugdymą, bet ir patiems jaunuoliams turi būti sudarytos galimybės su kitais dalintis savo gyvenimu. Jaunimo ir atsakingų už sielovadą dialoge turi skambėti artumo, palydėjimo, meilės kalba, kuri vienintelė yra pajėgi pasiekti širdį.
Aštuntasis skyrius: „Pašaukimas“. Reikia ne patiems save sukurti ar „išrasti“, bet reikia save „atrasti“, suprasti, kas esame ir kam esame pašaukti. Čia kalbama apie du didžiuosius krikščioniškuosius pašaukimus: pašaukimą gyenimui šeimoje ir pašaukimą į kunigystę ir Dievo pašvęstą gyvenimą. Žmogaus lytiškumas yra ypatinga Dievo dovana, kurios išpildymas yra vaisinga ir ištikima meilė šeimoje. Popiežius ragina jaunimą tikėti šeimos kilnumu ir vertingumu. Jis taip pat prašo jaunimą, kad jie, siekdami atpažinti savo pašaukimą, neatmestų ir gyvenimo pašventimui Dievui galimybės. Jei suprasi, kad Dievas tave šaukia, atsiliepk į jo kvietimą ir jis tavo gyvenimą pripildys džiaugsmo.
Devintasis skyrius: „Atpažinimas“. Paskutiniame laiško skyriuje popiežius primena, kad pašaukimo atpažinimas – tai labai asmeniškas procesas. Labai svarbi aplinka, kitų nuoširdi pagalba ir malda, tačiau kiekvienas žmogus pats asmeniškai privalo žiūrėti į savo vidų ir klausytis, ką Viešpats jam sako.
Baigdamas savo apaštališkąjį paraginimą popiežius rašo, jog jis džiaugiasi, matydamas, kad jaunimas bėga greičiau už tuos žmones, kurie atsilieka dėl lėtumo ar baimės. Bažnyčiai labai reikia šitokio jaunatviško veržlumo. Bažnyčiai reikia jaunimo įžvalgų ir tikėjimo. „Kai jūs nuskubėsite ten, kur mes dar nespėjome eiti, būkite kantrūs ir mūsų palaukite“, – sako popiežius Pranciškus.
