Ateitis Nr. 6, Liepa

Naujausiame žurnalo „Ateitis“ numeryje – apie nuostabius Lietuvos žmones – jų talentus, sukauptus dvasinius turtus ir dideles svajones!

Žurnalo viršelį puošiantis fotografas Ridas Damkevičius sako, kad kūrybinis džiaugsmas stoja, kai pajunta monotoniją, kuri mūzą veja tolyn. Kalbėdamasis su Karolina Sadauskaite Ridas Damkevičius pasakoja: „Kai peržiūrinėju nuotraukas, kompiuterio ekrane matau, kaip pats šypsausi. Kai pagalvoji, čia juk darbas ir nelabai turėtum šypsotis, tačiau peržiūrėti pagautus momentus yra labai malonu. Tokiomis akimirkomis ir supranti, kad verta tai daryti.“

Vilniaus universitete studijuojantis Laurynas Būda neseniai prisijungė prie universiteto sielovados grupės. Kalbinamas Godos Malinauskaitės, Laurynas svarsto, kad sielovados pagrindinė misija yra atliepti studentų dvasinius poreikius, todėl naujiems studentams vaikinas linki pirmiausiai atrasti laiko pokalbiui su Vilniaus universiteto kapelionu jėzuitu Eugenijumi Puzynia – ne tik pasidžiaugti savo laimėjimais, bet ir rasti užuovėją sunkiausiomis akimirkomis.

Vytautas Raškauskas naujame „Ateities“ numeryje kalbina Vilniaus piligrimų centro vadovę Inesą Čaikauskienę, kuri siūlo puikų būdą susižavėti Vilniumi – tai kiekvieno mėnesio paskutinį šeštadienį Vilniaus piligrimų centro organizuojamos piligrimystės mieste, prie kurių gali prisijungti visi norintieji. Šiame tekste Inesa dalinasi, ką vertėtų pamatyti Vilniuje, ir kuo čia atvykus gali padėti Vilniaus piligrimų centras. Anot jos, Vilnius pasauliui liudija Dievo Gailestingumo žinią.

Vilniaus universiteto Dramos teatro meno vadovo Rimanto Venckaus teigimu, teatre svarbiausia – žmogaus sielos gyvenimas. Režisierių pakalbinti nusprendusi Goda Kotryna Užpelkytė rašo, kad šią gegužę Vilniaus universiteto teatro scenoje turėjęs sužibėti „Heraklis“ yra ypač svarbus universiteto teatro bendruomenei, mat jis yra ir paskutinysis ilgamečio ir daugybę studentų kartų išleidusio režisieriaus Rimanto Venckaus pastatymas. Apie veiklą VU teatre, mylimiausius spektaklius, mėgėjišką teatrą ir ateities planus režisierius pasakoja su didele meile teatrui ir gyvenimui.

Martynas Darškus svarsto, kaip išmokti skaityti filosofinius tekstus ir daro išvadą, jog konteksto žinojimas leidžia greičiau pritaikyti užrašytą patirtį savajai situacijai – tuomet lengviau mokytis iš praeities klaidų, galų gale leidžia patikimai stovėti ant anksčiau gyvenusių autoritetų pečių – netikėta idėja jų tekstuose tampa suprantama kitų idėjų šviesoje ir nebeglumina.

Žurnale rasite ir Dalios Čiočytės tekstą apie Stasio Šalkauskio eseistinę studiją „Jaunuomenė ir gyvoji dvasia“. Ši studija parašyta jo inicijuoto „Gyvosios dvasios“ sąjūdžio kontekste. Stasys Šalkauskis šį Sąjūdį suvokė kaip „Šventosios Dvasios vedamą judėjimą, kuriame jos paveikti nariai per gilią maldą, per kontempliaciją, per Šventojo Rašto studiją ir pažinimą burtųsi į entuziastų telkinį, kuris uždegtų Lietuvos visuomenę Kristaus ir Šventosios Dvasios dvasia“, vestų į „gilesnį tikrą tikėjimą“, kuris transformuotų lietuvių tautą į „sutelktinę, Dievui tarnaujančią ir už Dievą kovojančią tautą“.

Ramunė Kubiliūtė primena, jog kun. Stasio Ylos parašyto „Ateitininkų vadovo“ pirmajai laidai šiemet sukanka šešiasdešimt metų, ir kelia klausimą, ar reikia naujos jo laidos? Trečiosios papildytos laidos leidybos darbuose dalyvavusi JAV ateitininkė, tuometinė Šiaurės Amerikos ateitininkų tarybos pirmininkė, Nijolė Balčiūnienė pastebi, kad „Ateitininkų vadovas“ ateitininkų gyvenime ir judėjime yra nepakeičiamas ir tinkamas šiems laikams, taigi, jo priedas ar papildymas taip pat būtų labai naudingas šių laikų veikiantiems ateitininkams Lietuvoje ir išeivijoje.

Guoda Kliučinskaitė žurnale kalbina savo seserį architektūros studentę Eglę, su kuria po vienu stogu vėl suvedė karantinas. Guoda išryškina svarbią tiesą – mielų pašnekovų toli ieškoti nereikia. Savo straipsnį Guoda pristato taip: „Pastaruosius kelis mėnesius kartu su sese Egle buvome grįžusios pagyventi Kaunan – į namus. Nebuvo sudėtinga pastebėti, kaip valingai ir darbščiai ji semia pasirinktą architektūros mokslą. Atrodo, mūsų namuose buvo statomi namai arba veikė statybų aikštelė – tokį vaizdą matydavau užsukusi į Eglės kambarį, kuriame gausu ne tik popierių popierėlių, spalvotų rašiklių, bet ir kūrybinio džiaugsmo bei vargo. Tad kalbinu ją truputį apie namus, truputį apie architektūros studijas ir truputį apie tai, ką gražaus mato jos akys.“

Naujausiame „Ateities“ numeryje Vytautas Raškauskas kalbina ir neseniai kino teatruose pasirodžiusio filmo „Partizanas“ režisierę Agnę Zalanskaitę, kuri pagrindinį filmo herojų apibūdina taip: „Juozas Paliūnas-Rytas iš tiesų atidavė viską. „Partizanas“ – nebe pirmas mano filmas Lietuvos laisvės kovų tema, tačiau šįsyk skirtas mažiau žinomam partizanui, kurio ilga ir atkakli kova taikliausiai galėtų būti apibūdinta žodžiais „Atiduok Tėvynei, ką privalai“ – būtent tokį šūkį savo atsiminimų dedikacijoje buvo užrašęs pats Juozas Paliūnas-Rytas.“

Žurnale skelbiamas ir Ilonos Strumickienės interviu su Vijole Arbas, kurią tėvų įskiepytas lietuviškumas, noras pažinti savąją tautą atvedė į Lietuvą. Vijolė Arbas pasakoja apie tėvų pasitraukimą iš Lietuvos į JAV, lietuvybės ugdymą išeivijoje, įspūdžius atvykus į Lietuvą ir apsisprendimą čia pasilikti.

Gydytoja Vita Lizdenienė profesinį kelią pasirinko suvokusi gyvybės trapumą ir nusprendusi prisidėti prie jos saugojimo. Vytauto Raškausko pokalbyje su ja – ne tik apie sau pačiai netikėtą sprendimą tapti gydytoja, profesinius rūpesčius ir džiaugsmus, tačiau ir apie tikėjimą šviesia vaikų bei valstybės ateitimi. 

Romualdas Kriaučiūnas su sūnumi ir anūkais diskutuoja apie visuomeniškumą, atsispirdami nuo kun. Stasio Ylos paaiškinimo, jog yra trys pagrindinės institucijos – Bažnyčia, tauta ir šeima. Kitos dvi – visuomenė ir inteligentija – yra antrinės. Kun. Ylos teigimu, visuomenė nėra prigimtinis junginys, ji atsirado laikui bėgant ir įsiterpė tarp šeimos ir tautos, tačiau žmogus visuomenėje bręsta ir kartu gyvena, siekdamas savo ir kitų visuomenės narių gerovės.

Rubrikoje „Jaunieji rašo“ – du moksleivių tekstai. 8 klasę šiemet baigusi Dominyka Sadauskaitė pasakoja Gretai Thunberg, kur yra Lietuva. Savo laiške Gretai Dominyka rašo: „Noriu tave pagirti, kad taip rūpiniesi Žeme. Tavo pradėti streikai už Žemę įkvėpė ir mane, pradėjau atsakingai žiūrėti į aplinką, saugoti gamtą, rinktis tvarų gyvenimą.“

9 klasės moksleivė Vaiva Telešiūtė savo tekste, skirtame šventajam Pranciškui Asyžiečiui, dalinasi asmenine patirtimi apie maldą. „Matydama, kaip žmonės, jauni ir seni, pasineria į maldą ir, atrodo, į ramumą, ėmiau bandyti taip daryti ir pati, domėtis žmonėmis, kuriems malda buvo svarbi. Vienas iš jų man pasirodė artimas ar pažįstamas, skaitydama jo istoriją pasijutau taip, lyg kalbėčiau su draugu, lyg jis kalbėtų man“, – apie Šv. Pranciškaus Asyžiečio įkvepiantį pavyzdį rašo moksleivė Vaiva Telešiūtė.

Naujausią žurnalo „Ateitis“ numerį kviečiame įsigyti Katalikų pasaulio knygynuose Vilniuje ir Šventojo Kazimiero knygyne Kaune – arba prenumeruoti svetainėje ateitieszurnalas.lt, skiltyje „Prenumerata“. O kai perskaitysite žurnalo tekstus – daugiau jų rasite užsukę į mūsų atnaujintą interneto svetainę adresu ateitieszurnalas.lt

Privacy Preferences
When you visit our website, it may store information through your browser from specific services, usually in form of cookies. Here you can change your privacy preferences. Please note that blocking some types of cookies may impact your experience on our website and the services we offer.