Mokslas ir tikėjimas šimtmečius gyvavo tarsi dvi paralelės – viena siekia racionalaus paaiškinimo, kita remiasi nematomu, bet stipriu įsitikinimu. Tačiau šiandien į šį senąjį dialogą įsitraukia naujas dalyvis – dirbtinis intelektas (DI). Ką tai reiškia mūsų santykiui su tikėjimu? Ar technologijos mus atitolina nuo dvasinių vertybių, ar kaip tik padeda jas naujai apmąstyti?
Tikėjimas – tik žmonėms?
Dirbtinis intelektas jau sugeba rašyti maldas, kurti religinio pobūdžio tekstus, net imituoti pamokslus. Tačiau jis netiki. Jis nesimeldžia. Tai kelia esminį klausimą: ar tikėjimas vis dar yra tik žmogaus išskirtinė savybė?
Kai kurie teologai sako, kad DI mus išbando – kai mašinos gali „kalbėti“ apie Dievą, kyla pavojus supainioti tikrą dvasingumą su algoritminiu atspindžiu. Galime pradėti manyti, kad dvasiniai atsakymai slypi skaitmeninėse sistemose, o ne mūsų pačių viduje ar šventose tradicijose.
Mokslo pažanga ir tikėjimo krizė?
Kita vertus, DI tampa dar vienu žingsniu į priekį žmogaus pažinime – o tai ne visada reiškia atsisakymą tikėjimo. Kai kurie mokslininkai teigia, kad kuo daugiau žinome apie visatą, smegenis, sąmonę – tuo didesnį stebuklą matome. Dirbtinis intelektas, sukurtas žmogaus rankomis, atskleidžia kūrybos galią, kuri kai kuriems atrodo kaip Dievo paveikslo atspindys.
Be to, įvairiose religijose yra vis daugiau diskusijų apie tai, kaip naudoti DI kaip įrankį: nuo psichologinės pagalbos sielovadoje iki moralinių dilemų sprendimų. Vadinasi, DI gali ne tik mesti iššūkį tikėjimui, bet ir padėti jam vystytis šiuolaikiniame pasaulyje.
Atitolina ar provokuoja permąstyti?
Galbūt tikroji grėsmė yra ne DI, o mūsų pačių abejingumas. Kai ieškome greitų atsakymų „Google“ ar pokalbių robotuose, galime pamiršti gilų klausimų apmąstymą. Tikėjimas reikalauja laiko, tylos, abejonės. DI, priešingai, siūlo greitus, tikslius atsakymus. Tai gali skatinti paviršutiniškumą.
Tačiau tai nereiškia, kad DI mus būtinai atitolina nuo tikėjimo. Veikiau jis mus išprovokuoja: kokį tikėjimą iš tiesų turime? Ar jis pagrįstas gyva patirtimi, ar tiesiog įprasta forma? Galbūt būtent šios technologinės permainos skatina mus iš naujo apmąstyti dvasines vertybes
Pabaigai
Dirbtinis intelektas yra tik įrankis. Kaip jį naudosime – priklauso nuo mūsų. Jis gali atitraukti nuo tikėjimo, jei leisime jam pakeisti giliausius egzistencinius klausimus greitais algoritminiais atsakymais. Bet jis taip pat gali būti veidrodis, padedantis geriau suprasti, kuo tikime ir kodėl.
Galutinis klausimas išlieka tas pats, kaip ir prieš tūkstančius metų: ką reiškia būti žmogumi? Ir tai – ne DI atsakymas. Tai – mūsų.