Nors Dainų šventės kūrėjai mieliau kalba darbais nei žodžiais, o bendraautoriais vadina visus dalyvius ir žiūrovus, už kiekvieno didelio renginio slypi konkretūs žmonės. Bent kartą gyvenime dalyvavę Dainų šventėje tikrai pamena energingąją choreografę, Ansamblių vakaro meno vadovę bei režisierę. Pamena ekspresiją, džiaugsmą, energiją, bet gal nepasakytų vardo, pavardės, gal tik atsimena trumpų plaukų šukuoseną. Likus keletui savaičių iki šimtmečio Dainų šventės, praveriame užkulisius, kuriuose darbuojasi Ansamblių vakaro režisierė ir meno vadovė Leokadija Dabužinskaitė.

Kas jums yra Dainų šventė? Neseniai teko matyti Kauno miesto muziejaus paruoštą tyrimą, kuris vadinasi: „Dainų šventės – tradicija, atgyvena, pareiga ar privilegija?“

Dainų šventė man yra tautos vienybės šventė. Nežinau kitos šventės, kurioje matyčiau tiek orumo ir pasididžiavimo savo valstybine kalba, daina, šokiu, tautiniu kostiumu. Iš tiesų, tai yra ypatingas reiškinys, kuriame dalyvauja apie 40 tūkstančių įvairaus žanro atlikėjų. Kiekvienoje Ansamblių vakaro šventėje sulaukiame virš 12 tūkst. žiūrovų. Kalnų parkas perpildytas, nors renginys mokamas. Šiemet dėl didelio susidomėjimo Ansamblių vakaru netgi generalinė repeticija taps atvira žiūrovams, į ją bus parduodami bilietai. Žiūrovas šventėje yra labai svarbus, nes kartu linguodamas, plodamas, dainuodamas, kartais tik stebėdamas jis vienijasi su esančiais aikštėje. Šioje vienybėje pažadinama glūdinti istorinė, etninė atmintis, identifikuojamasi su tauta ir valstybe.