Šiandien visi skubame, lekiame, esame nuolatiniame įvykių sūkuryje, į kurį ypač įsitraukia jaunas žmogus, siekiantis ir mokytis, ir dirbti, ir dalyvauti kultūriniame gyvenime, keliauti, savanoriauti. Padidėjęs nerimas ir stresas – natūrali tokio gyvenimo pasekmė. Kaip juos suvaldyti, sumažinti jų įtaką mūsų emocinei gerovei ir kaip svarbu rūpintis savo psichologine sveikata, papasakos psichologė, dėmesingo įsisąmoninimo praktikė Ieva Aukštuolytė.
Kaip su tuo nerimu dorotis sekasi jaunimui, kaip dažnai juos aplanko nerimo epizodai ar kitos jo formos?
Ne tik jaunimas, bet ir daugelis žmonių įvairiame amžiuje susiduria su situacijomis, kurios kelia nerimą, stresą, panikos atakas. Tai yra ganėtinai dažna mūsų visuomenėje, ir daugeliui žmonių kyla poreikis konsultuotis dėl minėtų problemų, tvarkytis su jomis. Bet iš kitos pusės, nerimas ir stresas yra natūralūs mūsų gyvenimo palydovai. Nerimą būtų galima apibūdinti kaip mūsų mintis apie ateitį. Pavyzdžiui, šiuo metu kalbuosi su jumis ir imu galvoti, ką veiksiu vakare po šio susitikimo – tai irgi gali kelti nerimą. Taip pat ir kasdieniai susidūrimai su tam tikrais iššūkiais. Nerimą dažniausiai kelia būtent nežinia, negalėjimas tiksliai nusakyti, kas ir kaip bus. Kartais nerimas tampa nepakeliamas, įneša per daug iššūkių. Tokiu atveju man norėtųsi paskatinti žmones nelikti vieniems ir kreiptis į specialistus, ieškoti pagalbos. Tai kur kas naudingiau negu „praryti“ problemas savyje.