Popiežius Pranciškus vis labiau mus kviečia išeiti iš savo bažnyčios, eiti į periferijas. Šiais laikais nebeužtenka pasakyti – „ateikite pas mus, ateikite į mūsų bažnyčią ir mes jums parodysime, į ką mes tikime“. Dabar daug svarbiau patiems tapti misionieriais, išeiti iš bažnyčios ir savo gyvenimu liudyti tikėjimą. Tokio tipo veiklą vykdo „Chemin Neuf“ (liet. „Naujasis kelias“) bendruomenė.
Kas yra „Chemin Neuf“ bendruomenė?
Tai yra apaštališka, misionierių bendruomenė, kuri nori skelbti Evangeliją kiekvienam žmogui. Viskas prasidėjo nuo grupelės skirtingų krikščioniškų konfesijų jaunuolių ir kunigo jėzuito. Įkvėpti charizminio atsinaujinimo, jie kreipėsi į vyskupą su prašymu įkurti bendruomenę. Vyskupui sutikus, 1973 metais Liono mieste, Prancūzijoje, buvo įkurta „Chemin Neuf“ bendruomenė. Tai yra katalikų bendruomenė su ekumeniniu pašaukimu, kurių pagrindinis tikslas ir uždavinys yra dirbti krikščionių vienybei. Pašvęstieji vyrai ir moterys, kunigai, įsipareigojusios šeimos bei poros gyvena pagal šv. Ignaco Lojolos mokymą, o ekumeniškasis bendruomenės tapatumas siejamas su charizminiu atsinaujinimu. Bendruomenės veikloje ypatingas dėmesys yra skiriamas misijoms: KANA šeimų misija, 14–18 metų jaunimo misija, 18–30 metų jaunimo misija, JET misijos užsienyje.
Kokios misijos yra Lietuvoje?
Nuo 2002 metų Lietuvoje sėkmingai gyvuoja KANA šeimų bendruomenė. Prieš dvejus metus įsikūrė ir jaunimo misija, skirta 18–30 metų jaunimui. Jau daugelį metų jaunimas iš Lietuvos autobusu vyksta į bendruomenės organizuojamą festivalį Prancūzijos Alpėse „Welcome to Paradise“. Būdami ten, jie panoro patirtą džiaugsmą parsivežti į Lietuvą ir dalintis juo su kitais. Todėl vieno iš festivalių metu jie kreipėsi į bendruomenės atsakinguosius klausdami, ką turėtų padaryti, jog galėtų pradėti misiją Lietuvoje? Taip dar tų pačių metų rudenį Kaune startavo „Chemin Neuf“ jaunimo misija Lietuvoje.
Kokios yra „Chemin Neuf“ jaunimo misijos Lietuvoje veiklos?
Kiekvieną antradienį susirenkame maldos ir giesmių vakarui arba bendram laikui pasidalinimo grupelėse – „brolystėms“ (pranc. „fraternite“). Šiuo metu turime tris brolystes Kaune ir Vilniuje. Maldos vakarai yra ekumeniški. Jų metu giedame, klausomės liudijimų, jungiamės į bendrą spontanišką maldą už krikščionių vienybę pasaulyje ir Lietuvoje. Vienas iš didesnių misijos organizuojamų renginių yra jau minėtoji kelionė į festivalį „Welcome to paradise“ ir Jericho rekolekcijos.
Kas yra festivalis „Welcome to paradise“?
Festivalis vyksta viename iš bendruomenės namų – Hautecombe abatijoje, įsikūrusioje Alpių kalnuose ant ežero pakrantės. Festivalio metu pateikiama daug veiklos alternatyvų, tokiu būdu dalyviai bei savanoriai gali patys susidėlioti savo dienotvarkę. Vyksta įkvepiančios paskaitos, teatras, sportinės užduotys, koncertai, vakarėliai, vandens pramogos, parasparniai, paplūdimys, darbo grupės, kūrybinės dirbtuvės, teologija, filosofija, dvasinis palydėjimas… Ir jaunimas iš viso pasaulio! Kiekvieną dieną jaunuoliai išgyvena stiprų maldos laiką: Eucharistijos šventimą, adoraciją, šlovinimą.
O kas yra Jericho rekolekcijos?
Jericho rekolekcijos yra savaitė, skirta sustoti ir klausytis Viešpaties, mokytis melstis, atpažinti Dievo kvietimą ir atsiliepti į Jį. Programoje kiekvieno dalyvio laukia asmeninis dvasinis palydėjimas, tyla, bendruomeninis laikas, brolystės, giesmės, šokiai bei mokymai. Šių metų rekolekcijos vyko Liepojoje, tad jose dalyvavo jaunimas iš Lietuvos bei Latvijos. Taip pat prie jų prisijungė bendruomenės broliai ir seserys iš Prancūzijos, Lenkijos, Belgijos, Vokietijos, Čekijos ir Latvijos. Labai džiaugiamės, jog rekolekcijų metu galime patirti tarpkultūrinę bendrystę.
Bendruomenės narių pasidalinimai:
Kun. Andrius Končius, ASS: Lietuvos jaunimo misijos jaunimas pasidalijo pagrindiniais „Chemin Neuf“ bendruomenės veiklos bruožais. Šią bendruomenę Lietuvoje palydėjau apie trejus metus, ir kasmet vykau į „Welcome to Paradise“ festivalį, kurio įspūdžiui analogijų sunku surasti.
Tačiau norėčiau plačiau papasakoti apie vidinį bendruomenės gyvenimą ir ekumenizmo pašaukimą, kurio pamatai –atvirumas Šventajai Dvasiai ir gyvenimas sekant Kristaus tarnystės pavyzdžiu. Šis pašaukimas kilo supratus, jog Jėzus meldė savo Aukščiausiojo Kunigo maldoje, kad krikščionys eitų vienybės keliu: „Ne tik už juos aš meldžiu, bet ir už tuos, kurie per jų žodį mane įtikės: tegul visi bus viena! Kaip tu, Tėve, manyje ir aš tavyje, tegul ir jie bus viena mumyse, kad pasaulis įtikėtų, jog tu esi mane siuntęs“ (Jn 17, 20–21).
Mūsų, Kristaus mokinių, mažėja. Užtenka konkuruoti, laikas mokytis vieni kitiems tarnauti. Kai ateitininkas skelbia šventojo popiežiaus Pijaus X mums perduotą šūkį: „Visa atnaujinti Kristuje!“, jo širdyje teskamba ir malda už visų krikščionių vienybę. Tai, ko Jėzus meldžia Tėvą, Šventosios Dvasios veikimu tebūna tikrove tarp mūsų. „Chemin Neuf“ yra liudytojai to, kad vienybė įmanoma, nepametant savo krikščioniškojo identiteto.
Eleonora Samsonaitė: 2019 metais pirmą kartą dalyvavau festivalyje „Welcome to paradise“. Man širdy įsirėžė šie žodžiai: prieš vykstant į jį supratau, kad tai buvo Dievo Tėvo dovana man, o grįžusi po festivalio pajaučiau širdyje kvietimą jungtis į brolystę. Jericho rekolekcijos man buvo pirmas žingsnis daugiau laiko skirti Dievo žodžiui, klausytis ir apmąstyti, ką Viešpats kalba. Tai labai sutapo su Samuelio grupe (ją lankiau pernai), kuri padėjo, kad Dievo žodis man taptų kasdiene duona. Taip pat Jericho rekolekcijų metu pirmą kartą iškėliau klausimą apie pašaukimą ir susitariau su Viešpačiu, kad atsakymo ieškosiu Šv. Rašte.
Justas Žukauskas: Dalyvavau rekolekcijose pirmą kartą gyvenime. Jos puikiai sudėliotos tam, kad kiekvienas dalyvis galėtų save susirinkti – ateiti į akistatą su savimi ir Jėzumi, Dievu. Vos atvažiavus, nuo pat pradžių buvome įtraukti į bendrumą, nebuvome atskirti, turėjome mažai laiko mąstyti apie tuščius dalykus ar blaškytis. Tai padėjo išbūti asmeniniame dialoge, maldoje su Dievu. Žmonės ir atmosfera, tvyranti visą savaitę, buvo fenomenali. Vyko vidinis išgydymas, širdies apvalymas – tai gilūs išgyvenimai, kurių negalima išreikšti raštu. Praėjo jau visa savaitė, o vis dar išgyvenu rekolekcijose patirtus atradimus, kurie be galo džiugina! Esu dėkingas bendruomenei bei savanoriams.
Straipsnis skelbtas žurnale „Ateitis“ (2020-ųjų 3-ajame numeryje)
