Būta paprasto, nuoširdaus ir linksmo pokalbio – broliai Andrius ir Karolis dalijasi apie tarpusavio draugystę, ateitininkų įtaką jų gyvenimui bei tikėjimo puoselėjimą ir maldos svarbą.
Pristatykite vienas kitą skaitytojams…
Karolis: Andrius yra jaunuolis, rūpestingas brolis, atsakingas ateitininkas, pirmame kurse studijuojantis mediciną. Aš jį matau kaip patriotą. Andrių dar mėgstu pavadinti organizatoriumi, bet kartu ir dalyviu. Nesvarbu, kokioje kompanijoje jis atsiduria – ar tarp ateitininkų, ar tarp draugų – atlieka tokį organizacinį vaidmenį, sugeba visus suburti. Jis išsiskiria lyderio savybėmis.
Andrius: Karolis irgi jaunuolis, bet dar nestudijuoja: mokosi vienuoliktoje klasėje. Iš tiesų, jis yra labai kruopštus žmogus. Jei pradeda kokį darbą, tai nori padaryti kuo geriau. Galima sakyti, perfekcionistas. Ir ši jo savybė man labiausiai patinka. Karolis domisi techniniais dalykais – tai jo aistra, kaip vizitinė kortelė. Nuo mažens jis domėjosi technika, aparatais, prietaisais. Mama net juokaudavo, kad vis jam duoda kokį daiktą išardyt, o tėčiui pasako, kad tas daiktas sugedo. Iš tikrųjų tai duodavo Karoliui, kad jis mokytųsi, pavyzdžiui, laidus sujungt. Šis hobis, susijęs su elektronika, laikui bėgant atrado kryptį – susidomėjo bepiločiais orlaiviais, tiksliau, dronais, o dar tiksliau – lenktyniniais dronais. Dabar Karolis specializuojasi surenkant tuos dronus. Ne vien sau, bet didelei Lietuvos dronų bendruomenei juos konstruoja ir taip patenkina savo smalsumą ir džiugina ne tik save, bet ir kitus, kurie gali tais darbais naudotis.
