Kai mąstome apie artėjančias šventas Kalėdas, norisi patirti tai, apie ką giedama kalėdinėse giesmėse – ateiti džiugiems ir iškilmingiems, linksmintis ir džiaugtis, pajusti nakties tylą ir šventumą arba tokią laimę, kad norėtųsi mušti būgnais ir trimituoti. Vis dėlto kartais, dažniau nei norėtųsi, pasitaiko, kad šis lauktas kalėdinis patyrimas mus aplenkia. Lūkesčiai ir pasiekimai prasilenkia. Vietoje džiaugsmo ir iškilmingos nuotaikos patiriame nuovargį, susierzinimą, nusivylimą. Tad kokius mažus žingsnelius galėtume žengti dabar, kad į šventų Kalėdų laiką ateitume džiugūs ir iškilmingi?
Pradžių pradžia – suvokti šventės prasmę. Prasmės suvokimas yra tarsi centras, kuris diktuoja, kaip elgtis mūsų protui ir jausmams. Jei matysime dalykuose prasmę, tuomet skirsime jiems savo dėmesio, jei ne – jie tiesiog praplauks mūsų nepastebėti. Protas, įsisąmonindamas šventės prasmę, kartu ruošia ir mūsų emocinį atsaką. Nė viena šventė nebus tokia džiugi, kol nežinosime, ką švenčiame. Juk yra skirtumas, ar švęsti tiesiog kažkieno kažkokią šventę, ar švęsti draugo gimtadienį. Geriausia, ką galima pasiūlyti, norint prisiminti ir dar kartą įsisąmoninti Kalėdų esmę – tai klausytis kunigų katechezių, skaityti teologinę literatūrą ir persvarstyti bei atnaujinti savo santykį su Jėzumi – pagrindiniu šventės asmeniu. Kuo Jėzus mums bus artimesnis, tuo jo gimimas bus prasmingesnis, tuo šventė bus džiugesnė. Šventų Kalėdų prasmės įsisąmoninimas ruošia mūsų protus, o kartu ir širdis švęsti būtent Kristaus gimimo šventę.
Kitas svarbus šventų Kalėdų pasiruošimo elementas – pasiruošti susitikti su šeima. Dažnai šv. Kalėdos vadinamos šeimos švente. Laiko leidimas kartu svarbus ne tik katalikams – stebime suaktyvėjusį eismą, kai šeimos migruoja po Lietuvą lankydamos artimuosius. Susitikimai su šeima ir intensyvus laiko leidimas kartu ne visada būna lengvi ir malonūs. Psichologai neretai susiduria su klientų pagausėjimu prieš šventas Kalėdas – daugiau nei įprastai kreipiasi žmonių, kuriems susitikimas su šeima, jos realybe, kelia įtampą. Šventė tuomet tampa ne džiaugsmo, bet streso šaltiniu. Šv. Kalėdos gali tapti slogios, jei tais metais buvo didelių pasikeitimų šeimoje, pvz., skyrybos, mirtis, liga ar kitos nelaimės. Taip pat nuotaiką aptemdo ir eiliniai nesutarimai, atsirandanti trintis dėl ilgesnio buvimo kartu nei įprasta.
Ne visada galime pakeisti santykius su šeimos nariais, bet galime rasti bent šį tą, ką galėtume pataisyti. Jei esu susipykęs su sese, dar iki Kalėdų galiu pabandyti susitaikyti, kad susitikimas su ja per šv. Kalėdas būtų malonesnis. Jei žinau, kad kalbėdami apie emigraciją arba pusbrolio asmeninį gyvenimą prie Kalėdų stalo susipyksime, tuomet iš anksto galiu paprašyti šeimos narių, kad šias temas per šv. Kalėdas aplenktume.
Taip pat kartais kyla nesutarimų, kai per šventę norime veikti skirtingus dalykus. Iš anksto susitarkime, kurie šventės elementai kam yra svarbūs, susiderinkime juos tarpusavyje – kada eisime į šv. Mišias, kiek laiko praleisime prie stalo, kur norėsime eiti pasivaikščioti ir t. t. Išsakykime savo lūkesčius šeimos nariams – yra tikimybė, kad jie bus išgirsti, kad šeima į juos atsižvelgs. Tokiu būdu iš anksto susitarus, paprašius bendrauti apie tai, kas jungia šeimą, o ne kas skiria, galima patirti didesnę bendrystę su šeima ir išvengti slogių akimirkų.
Sunku būti iškilmingai nusiteikusiam, kai alpstu, kaip noriu miego, tad dar vienas rimtas reikalas prieš Kalėdas – pasirūpinti savimi. Mūsų emocinis nusiteikimas priklauso nuo fizinės savijautos. Pajusti džiaugsmą kur kas sudėtingiau, kai kūnas nualintas. Labai dažnai prieš šv. Kalėdas prisikaupia daug darbų – mokykloje ir universitete reikia daug ką atsiskaityti, darbe atlikti užduotis iki metų pabaigos, viską norisi suspėti anksčiau, nepasilikti darbų tarpušvenčiui. Šalia šių atsakomybių reikia susitvarkyti namus, paruošti dovanas ir atlikti dar begales kitų darbelių. Lengvai galime įsisukti į darbų vijurką ir užmiršti savo poreikius. Vis dėlto, norėdami švęsti, turėsime gerai pasukti galvą, kaip susidėlioti darbus, kad besiruošdami turėtume pakankamai laiko miegui, kad spėtume pavalgyti ir įkvėpti gryno oro. Kad ir kaip norėtume, tačiau neapgausime savo hormonų liaukų ir smegenų jungčių, nepriversime jų džiaugtis, jei būsime per daug pavargę. Gali tekti atsisakyti nebūtinų pasiruošimo darbų, susitaikyti su nenuvalytomis dulkėmis nuo spintų viršaus arba paprastesniu dovanų pakavimu. Darbais galima dalintis su kitais šeimos nariais. Jų neišvengiamai atsiras daugiau prieš šv. Kalėdas. Tačiau prisiminkime, kad pasirūpinę savo poilsiu galime suteikti daugiau šansų sau išgyventi džiugią ir iškilmingą šventę.
Dar vienas svarbus dalykas, padedantis įsijausti į šventinę nuotaiką, atrodytų, besikertantis su ką tik pasiūlytu poilsiu – tai ruoštis šventei. Prisidėjimas prie bendros šeimos šventės yra mano indėlis į bendrą džiaugsmą. Kuo daugiau įdedu širdies į šventę, tuo ji man tampa brangesnė. Kaip ir santykiuose su draugais – kuo daugiau praleidžiu su jais laiko, kuo daugiau dėl jų stengiuosi, tuo jie man artimesni. Labai sveika prisidėti prie bendros šventės kad ir nedideliais dalykais. Tuomet galime jausti, kad šventė yra mūsų, jaučiamės svarbūs jos dalyviai, be kurios ji būtų buvusi skurdesnė. Bendrai papuošta kalėdinė eglutė ar kartu sutvarkyti ir dabar blizgantys ir kvepiantys namai sukuria bendrą džiaugsmą. Yra pavojus besiruošiant persidirbti, tad būkime atsargūs ir neleiskime perteklinio maisto gamybai vogti mūsų poilsio ir sveikatos, kartu aptemdant džiaugsmą.
Galiausiai, siekdami išgyventi šventas Kalėdas, kantriai laukime ir neskubėkime jų švęsti anksčiau. Ne veltui esame kviečiami atsisakyti skanesnio maisto, triukšmingesnių pasilinksminimų. Pastebime didelį persisotinimą „kalėdine nuotaika“, muzika ar dekoracijomis. Internete sklando paveiksliukai apie galvos skausmo tipus, kuriuos sukelia kalėdinė muzika spalio mėnesį, parduotuvės varžosi vitrinų dekoracijomis jau per Vėlines. Kalėdų šventimui turime ištisas 8 dienas, prasidedančias pirmąją Kalėdų dieną. Jei „persisotiname“ švente iš anksto, ji tampa „nebeskani“ – visai kaip su maistu.
Žinoma, neišvengsime aplinkos, kurioje gyvename – su lemputėmis ir dainomis. Priimkime tai veikiau su ramybe nei su nepasitenkinimu. Tačiau tai, kas priklauso nuo mūsų, galime reguliuoti patys. Kalėdinė daina kur kas labiau džiugins, kai ją girdėsime pirmą kartą, o ne trisdešimt pirmą. Gurmaniška antiena bus gardesnė, kai ja kasdien nesimėgausime. Advento laiku taisykime santykius su šeima ir draugais, klausykimės adventinės muzikos, ruoškimės iš anksto darydami mažus darbelius, tačiau tai, kas yra „kalėdiška“, pasitaupykime šv. Kalėdoms. Eikime į rytines šv. Kalėdų mišias sąmoningai suprasdami jų prasmę, žvalūs, nelaikydami nuoskaudų šalia esantiems žmonėms, jausdami, kad kartu kuriame šventę – ateikime, žmonės, džiugūs ir iškilmingi.
Straipsnis skelbtas žurnale „Ateitis“ (2019-ųjų 10-ajame numeryje)