A. Dirsytė – ne tik maldų autorė
Adelė Dirsytė (1909-1955) – ateitininkė, pedagogė, tremtinė, labiausiai žinoma Sibiro maldaknygės, parašytos ant beržo tošies, įvairių cemento skiautelių, „Marija, gelbėk mus“ autorė. Knygelė išversta į 14 kalbų ir išleista daugiatūkstantiniais tiražais, maldos tekstas iškaltas ir lietuvių koplyčios sienoje Šv. Petro ir Pauliaus bazilikos Vatikane. Maldaknygė tarp tikinčiųjų neabejotinai tapusi rezistencijos ir kovos prieš totalitaristinius režimus pasaulyje simboliu. Ne ką mažiau reikšmingi autorės laiškai, atskleidžiantys dvasinės estetikos, teopoetikos (teologinių įvaizdžių ir meninės kalbos derinimas literatūroje, teopoezija) aspektus, leidžiantys tremtį traktuoti kaip terpę rastis transcendencijai, dvasios ūgties, eschatologinės (mokymas apie galutinį pasaulio ir žmogaus likimą) patirties interpretavimo vieta. Laiškai ir maldos – autentiška Dirsytės dvasinio gilėjimo metrika, atidengianti žmogaus, atviro ieškojimams, nuolat kuriamo ir perkeičiamo didžiausia – gyvybės kaina, pavyzdys. Tremtyje A. Dirsytė patiria žiaurius kankinimus ir miršta. Bažnyčios martirologe (kankinių sąraše) įrašyta kaip kankinė, 2000 m. pradėta beatifikacijos byla.
