Ar esate girdėję apie Lietuvoje įsikūrusį ekologišką ūkį, kurio produkciją galima užsisakyti prenumeratos principu, kuris aplink save buria bendruomenę ir kurio produktai pristatomi iš šeimininkų rankų tiesiai prie jūsų namų durų? Tai perujiečio ir lietuvės šeimos Vilniuje įkurtas ūkis „HeartMade Farm“. Kristina ir Diego džiaugiasi jau trečius metus gyvuojančia ir jų gyvenimus pakeitusia veikla ir vilniečius kviečia jungtis prie jų ūkio bendruomenės, tapti jų „daržo nariais“ sakydami: „Norime būti jūsų ūkininkais“. Smalsu, kaip gimė tokia idėja ir kaip ji pildosi šiandien? Kristina ir Diego apie viską papasakojo nuo pradžių.
Svajonė apie ūkį – nuo pirmos Kristinos ir Diego draugystės dienos
Paklausus, kodėl užgimė svajonė turėti savo ūkį, pasirodo, kad priežasčių – ne viena. Tiek Kristina, tiek Diego užaugo leisdami vasaras pas savo senelius kaime, tad gamta jiems buvo artima, natūralus maistas – įprastas. Diego tėtis turėjo mango ūkį, kuriame ūkininkavimo išmoko ir Diego. Paskui jis pradėjo studijuoti agrokultūrą ir gyvulininkystę.
Tačiau Diego suprato, kad studijuojamas dalykas nėra visiškai tai, ko jis nori, nes čia daugiausiai dėmesio buvo skiriama pramoninei žemdirbystei, orientuotai pirmiausia į gausią produkciją. Diego labiau domino tausojanti, ekologiška žemdirbystė, jis norėjo prisidėti prie tokių ūkininkų kaip jo močiutė, kurie augina mažus kiekius produkcijos, tačiau darnoje su gamta, jos neeikvodami. Tad jis ėmė ieškoti naujų pažinčių tarp tokių ūkininkų, daugiau domėtis. Žiūrėdamas dokumentinius filmus, skaitydamas knygas stengėsi pažinti tai, kas jam rūpi kitose srityse, nei studijos ar darbas. Ir tuo ieškojimų laiku Diego sutiko Kristiną.
Kristina tais 2011 metais buvo išvykusi savanoriauti į Peru. Su Diego susipažino universitete, ten užvažiavusi pažiūrėti, kaip verčiamasi ūkiu ir parsivežti į Lietuvą kaip suvenyrą šiek tiek sėklų. „Universiteto kompleksas yra kaip didelis ūkis viduryje miesto su daug įvairių pasėlių ir ganyklų“, – pasakoja Kristina. Susipažinę jiedu kartu praleido visą dieną ūkyje besikalbėdami. Pokalbio metu, pasakoja Diego, jie išsiaiškino, kad abu turi tą pačią svajonę – vieną dieną tapti ūkininkais. Tik tuo metu jie nė nenutuokė, kad šią svajonę įgyvendins kartu. Pažintis Peru po kurio laiko išaugo į draugystę, meilę, o galiausiai santuoką ir sūnaus Felikso Vyčio gimimą.
Prieš įkuriant ekologišką šeimos ūkį, Kristina ir Diego kelerius metus gyveno Briuselyje. Kristina dirbo diplomate, o Diego savanoriavo ir dirbo organinės agrokultūros ir inovacijų srityje. Diego bedirbdamas sutiko daug žmonių, kurie irgi troško būti ūkininkais, tačiau pastebėjo, kad dauguma yra įsitikinę, kad ūkininkavimas gali būti jų hobiu, bet ne pragyvenimo šaltiniu arba kad galima gyventi ūkyje, bet neįmanoma arba sudėtinga iš jo pragyventi.
Kristina ir Diego suprato, kad tikrai nori būti ūkininkais, iš to pragyventi ir kad tai bus ilga kelionė, todėl žingsniuoti pradėjo pamažu. Savo rankomis daržoves auginti jiedu pradėjo dar Briuselyje namų terasoje bei bendruomeniniuose soduose (angl. community garden). Kristina prisimena, kad „tikras džiaugsmas matyti, kaip kažkas pradeda augti iš tavo pasodintos sėklos, ir taip pat žinoti, kad mūsų sūnus gauna patį sveikiausią maistą“. Apie ūkininkystę jie nuolat gilindavo turimas žinias.
Gimus sūnui Feliksui Vyčiui, 2019 m. pora nusprendė persikelti gyventi į Lietuvą. Čia Kristina pasiėmė motinystės atostogas ir šeima nusprendė šį dvejų metų laikotarpį išnaudoti ūkio kūrimui.
Ūkis, kuriame auginama su meile
Iš pradžių ūkį buvo norėta pavadinti „Hand Made Farm“ – rankų darbo ūkis, nes ūkininkaudami jie naudoja tik rankinius įrankius. Bet paskui suprato, kad svarbiausias įrankis – ne rankos, o širdis, kurią jie įdeda į savo darbą. Kristinos artimiesiems buvo sunku patikėti tokiu beprotišku užsiėmimu, juk „tu prieš tai dirbai diplomatės darbą“, – stebėdavosi jie, ir išties tam, kad užsiimtum tokia nauja veikla, tau yra reikalingas švelnus pakvaišimas ir aistra tam, ką darai. Todėl Kristinai ir Diego buvo svarbu duoti tą meilę ir pastangas, kurias jie įdeda į šią veiklą.
Sugalvoto pavadinimo nepavyko gražiai išversti į lietuvių kalbą, tad buvo paliktas angliškas variantas. Porai jis labai patiko.
Taip pat jaunieji ūkininkai suprato, kad angliškas pavadinimas labiau pritrauktų ir užsieniečius, kurie, kaip ir Diego, atsikraustę gyventi į Lietuvą ir dar nemokėdami lietuvių kalbos susiduria su sunkumais ieškodami ekologišką, tvarią produkciją siūlančių ūkininkų. Ir iš tiesų dabar dauguma jų klientų yra užsieniečiai, gyvenantys Lietuvoje, arba lietuviai, grįžę į Lietuvą po gyvenimo svetur.
Diego dalinasi ir lietuvių patirtimi, kurie perka jų produkciją. Pavyzdžiui, viena mergina sugrįžo į Lietuvą po dešimties metų, praleistų Jungtinėje Karalystėje, kur pirko ekologišką produkciją ten įprastu prenumeratos principu iš vieno ūkio, tad ji labai apsidžiaugė, kai tokiu pačiu principu veikiančius rado „Heart Made Farm“.
Ūkis, paremtas prenumeratos principu
Prenumeratos principu paremti ūkiai užsienyje yra labai populiarūs, todėl nenuostabu, kad dauguma užsieniečių arba iš užsienio grįžusių Lietuvos gyventojų yra pagrindiniai ūkininkų klientai – „Heart Made Farm“ konceptas jiems lengvai suprantamas. Tokios tarptautinės praktikos kaip ši iš dalies ir auga tik dėl žmonių, kurie jas yra išbandę svetur ir gali rekomenduoti kitiems.
„Bet kaipgi veikia šis prenumeratos principas?“ – klausiame Diego. Jis pateikia palyginimą su šeimos gydytojo konceptu. Kaip mes turime savo šeimos gydytoją, taip pat galime turėti ir šeimos ūkininką, kai klientai pažįsta ūkininkus, iš kurių užsisakinėja produkciją, ir jais pasitiki, o ūkininkai žino, kam jie augina daržoves.
Klientams, norintiems užsisakyti prekes iš ūkio, siūloma daržovių krepšelių pristatymo į namus prenumerata. Tad dažniausiai jie iš anksto sumoka už visą sezoną truksiantį kassavaitinį daržovių pristatymą į namus ir kartą per savaitę iš pačių ūkininkų rankų gauna dėžę įvairių sezoninių daržovių. Taip pat yra galimybė rinktis prenumeratą keliems mėnesiams, jei, pavyzdžiui, daržo nariai žino, kad kitu laiku bus išvykę svetur. Šiais metais, atsižvelgus į tai, kad kai kurie prenumeratoriai nespėdavo per savaitę suvartoti visų gautų daržovių, siūloma galimybė užsisakyti krepšelių pristatymą kas antrą savaitę. Kitaip tariant, su savo šeimos ūkininkais dėl visko yra galimybė susitarti, nes jie stengiasi būti kiek tik įmanoma lankstesni ir atsižvelgti į daržo bičiulių poreikius.
Šiame ūkyje neprivalai išsyk tapti klientu. Visuomet pradžioje galima užsisakyti vieną daržovių dėžę pabandymui ir paskui, jei viskas tenkina, galima prasitęsti užsakymą iki vieno karto per savaitę mėnesiui ar prenumeratą prasitęsti visam sezonui.
Ūkis, buriantis bendruomenę
Kalbant apie tokį ūkį yra labai svarbus bendruomenės aspektas. Kristinos ir Diego ūkis – tai abipusiu įsipareigojimu ir pasitikėjimu tarp kliento ir pardavėjo paremtas ūkis. Tai noras auginti maistą žmonėms, kuriuos pažįsti, arba anot Diego, „good food for good friends“.
Kristina pasakoja, kad kai pažįsti žmones, kuriems augini daržoves, gali labiau atliepti į jų poreikius, pavyzdžiui, į daržovių krepšelį nededi svogūnų tiems, kurie jų nemėgsta, arba veganams, labai mėgstantiems kale kopūstus, į krepšelį įdedi jų daugiau, o auginantiems vaikus į krepšelį įdedi ko nors, kas juos pradžiugintų, pavyzdžiui, keistos formos morkų, miško uogų ar daugiau mažų pomidoriukų. Ūkininkų pasirinkimas – auginti maistą žmonėms ne kitoje pasaulio pusėje, bet tiems, kurie yra šalia, todėl ir savo produkciją ūkininkai parduoda tik Vilniuje ir aplink jį gyvenantiems.
Diego pastebi, kad abipusis pažinimas ir pasitikėjimas yra svarbus ir dėl to, kad klientai įsitikintų ūkio ekologiškumu, natūralumu. To didžiausias įrodymas yra jie patys ir jų sūnus, kuris auga sveikas ir judrus. Jų naudojamus ekologiško auginimo principus kartais būna sunku paaiškinti klientams, todėl visi prenumeratoriai ir dar tik svarstantys jais tapti yra labai kviečiami patys atvažiuoti į ūkį, susipažinti su ūkininkais, jų produkcija ir jos auginimo būdais.
Taip pat už ūkio derlių atsakomybę prisiima ne tik ūkininkai, bet ir klientai, iš kurių yra tikimasi supratingumo – juk ne visada gamtos sąlygos būna palankios, o tokių rankomis auginančių daržoves ūkininkų vienintelė parama – jų ištikimi klientai. Kristina akcentuoja, kad šis ūkis nėra tik Kristinos ir Diego ūkis, bet yra visų mūsų, kaip visos ūkio bendruomenės – tiek ūkininkų, tiek klientų.
Kristina ir Diego su savo klientais dalijasi naujais receptais, patarimais, kokiam patiekalui tinka viena ar kita daržovė, ir kviečia naujais atradimais dalintis kitus. Siųsdami naujienlaiškius, kiekvieną mėnesį ūkininkai paskiria vis kitai daržovei, skirtingiems jos panaudojimo būdams. Pavyzdžiui, ar žinojote, kad iš cukinijos lapų galima pasidaryti visai neblogą švilpynę? Ūkininkams svarbu, kad žmonės atrastų ryšį su maistu, kurį jie valgo. Kad nebūtų taip, kaip vieniems klientams, kurie skambino prašydami pagalbos atskirti, kurios daržovės – agurkai, o kurios – cukinijos.
Taip pat pagal galimybes organizuojami bendri susitikimai jų ūkyje, piknikai, kurių metu daržo nariai gali susipažinti, pabendrauti tarpusavyje.
Galiausiai Diego su Kristina džiaugiasi draugyste, užsimezgusia su savo daržo nariais, ir pažintimis tarp kitų narių. Tuomet būna didelis džiaugsmas dalyvauti daržo bičiulių vestuvėse ar matyti besimezgančius naujus projektus be jokio Kristinos ir Diego įsikišimo, kurie būtų susiję su ekologiška, tvaria gyvensena.
Ateities planai
Kristina ir Diego ateityje tikisi turėti ir savo nuosavą žemę, kuri jiems atvertų daugiau galimybių: pasisodinti vaismedžių, pasistatyti sodo namelį. Taip pat ateity norėtų auginti vištas – ne tik dėl kiaušinių, bet ir dėl natūralios trąšos, kenkėjų kontrolės, kad padėtų išpurenti dirvą.
Jų planuose yra ir bendradarbiavimas su keliais Vilniaus restoranais. Taip pat šį sezoną jie nenorėtų apsiriboti tik produkcijos pristatymu tiesiai į namus, nes pastebi, kad jų klientams yra svarbus tarpasmeninis ryšys. Tad šį sezoną norėtų išmėginti daržovių krepšelių atsiėmimo punktus, šalia kurių gyvenančios kelios šeimos galėtų vienu metu susirinkti ir ne tik atsiimti savo daržovių dėžes, bet ir pabendrauti.
Galiausiai Kristina ir Diego pripažįsta, kad džiaugsmų jie per visą šį laiką patyrė daugiau nei nusivylimų. Kristina dalijasi, kad tikra palaima dirbti gryname ore, gamtoje, kur gali išvysti prabėgantį elnią ar praskrendančią gervę. Ir, žinoma, matyti, kaip tai, ką pasėji, užauga. Diego sako, kad toks jų gyvenimo būdas padeda džiaugtis gyvenimu ir jį vertinti. Tai ne tik matyti, kaip auga pomidorai, bet ir kaip auga jie kaip pora, kaip auga jų sūnus, jų šeima, o ir visa aplink juos susibūrusi bendruomenė.
Straipsnis skelbtas žurnale „Ateitis“ (2021-ųjų 4-ajame numeryje)
