Gyvenant daugiabutyje neišvengiamai tenka susidurti su klausimais: kas pasirūpins laiptine, kiemu, šildymo sistemomis, sąskaitomis ar net avarinėmis situacijomis? Būtent čia į pirmą planą išeina bendrijos pirmininkas – žmogus, nuo kurio sprendimų priklauso ne tik tvarka name, bet ir gyventojų pasitikėjimas.
Tačiau ar žinome, kokia tai atsakomybė iš tikrųjų? Kodėl kai kurie žmonės imasi šių pareigų, o kiti jų vengia?
Kas yra bendrijos pirmininkas ir ką jis daro?
Bendrijos pirmininkas – tai asmuo, kurį išrenka patys daugiabučio gyventojai ir kuris teisiškai atstovauja bendrijai. Jis ne tik pasirašo dokumentus ar atstovauja susirinkimuose. Pirmininko pareigos yra daug platesnės:
- tvarkyti bendrijos dokumentaciją: protokolus, sutarčių kopijas, sąmatas;
- organizuoja priežiūrą ir remontus: nuo laiptinių valymo iki inžinerinių sistemų atnaujinimo;
- teikia informaciją gyventojams: apie išlaidas, būsimus darbus, susirinkimus;
- palaiko ryšį su tiekėjais, savivaldybėmis ir kitomis institucijomis;
- užtikrina teisinių reikalavimų laikymąsi: pagal Civilinį kodeksą ir kitus teisės aktus.
Tai reiškia, kad pirmininkas veikia kaip savotiškas „mikro vadybininkas“ – su visomis pasekmėmis, kurios kyla iš šios pozicijos.
Kokios pagrindinės problemos ir iššūkiai?
Bendrijos pirmininko darbas dažnai romantizuojamas – kaip galimybė pagerinti gyvenamąją aplinką. Tačiau realybėje laukia ne tik tvarkingi kiemai, bet ir konfliktai, spaudimas, o kartais – net teisminiai ginčai.
Dažniausios problemos:
- gyventojų nesutarimai: dėl investicijų, renovacijos ar administravimo mokesčių;
- riboti biudžetai: tenka derėtis, planuoti, ieškoti pigesnių sprendimų;
- aukšti lūkesčiai: iš gyventojų pusės – dažnai su mažu supratimu, kiek darbo įdedama;
- teisinė atsakomybė: už neteisingus sprendimus gali tekti atsakyti finansiškai ar teisiškai.
Pirmininkas dažnai tampa „atpirkimo ožiu“, kai kyla konfliktai ar problemos, net jei jis dirbo sąžiningai ir atsakingai.
Ar pirmininko darbas apmokamas?
Pagal įstatymus, pirmininkui galima mokėti atlyginimą, jei tai nusprendžiama bendrijos visuotiniame susirinkime. Atlygis gali būti simbolinis (50–100 €/mėn.) arba didesnis, priklausomai nuo bendrijos dydžio ir atsakomybių apimties. Tačiau daugelyje atvejų tai nėra tikras atlyginimas, o labiau padėka už laiką ir pastangas.
Kai kurios bendrijos su pirmininku sudaro darbo sutartį – tokiu atveju mokami mokesčiai, kaupiamos socialinės garantijos. Tai suteikia daugiau saugumo, bet kartu – ir daugiau įsipareigojimų.
Kodėl verta imtis šių pareigų?
Nors atsakomybės nemažai, šis darbas turi ir aiškių privalumų. Žmonės, kurie imasi šios misijos:
- turi realią įtaką aplinkai – gali keisti kiemo, laiptinės, net santykių kokybę;
- išmoksta vadybinių, finansinių ir teisinių įgūdžių – naudingų visur;
- tampa geriau pažįstami su kaimynais, stiprina bendruomeniškumą;
- gali uždirbti papildomai, jei bendrija sutaria dėl atlygio.
Šios pareigos dažniausiai tinka atsakingiems, iniciatyviems ir socialiai aktyviems žmonėms. Tokiems, kurie nebijo problemų, moka argumentuoti ir nori matyti apčiuopiamą rezultatą.
Ką turėtų žinoti kiekvienas kandidatas?
Prieš tampant bendrijos pirmininku, būtina:
- pasidomėti įstatymais ir atsakomybėmis;
- turėti aiškų planą, ką norite įgyvendinti;
- bendrauti su buvusiu pirmininku ar administratoriumi;
- išsiaiškinti, ar gausite pagalbą – pavyzdžiui, buhalterinės apskaitos ar teisininko.
Svarbu žinoti, kad bendrijos pirmininkas nėra vienišas kovotojas, jei šalia yra aktyvi valdyba ar lojalūs gyventojai. Tokiu atveju įmanoma ne tik išspręsti kasdienes problemas, bet ir įgyvendinti didesnius pokyčius: nuo kiemo atnaujinimo iki įkrovimo stotelių įrengimo.
Bendrijos pirmininko pareigos – tai daugiau nei formalumas. Tai kasdienis darbas, kuriame susipina finansai, teisė, logistika, bendravimas ir kartais net psichologija. Bet jei esi tas, kuris nori ne tik gyventi, bet ir veikti – ši pozicija gali tapti tavo galimybe kurti geresnę aplinką sau ir kitiems.