Šiaurės Amerikos ateitininkų vadovas: ateitininkų organizacijoje radau savo gyvenimo kelią
2019 m. rugsėjo mėnesį Studijų savaitgalio metu Dainavos stovyklavietėje Šiaurės Amerikos ateitininkų narių susirinkime buvo išrinkta nauja ŠAA taryba. Posėdžiuose po savaitgalio, pasiskirsčius pareigomis, Darius Polikaitis buvo išrinktas pirmininku. Jis pakeitė dvi kadencijas šias pareigas ėjusį Tomą Girnių. Prabėgus pusmečiui, kalbiname naują ŠAAT pirmininką Darių apie jo aktyvią veiklą ateitininkų organizacijoje nuo pat jaunų dienų ir dabartines pareigas.
Pirmąją pokalbio dalį apie, kurioje Darius Polikaitis pasakoja apie savo vadovaujamus Čikagos apylinkių lietuvių chorus ir jų repetuarus, galite rasti 2-ajame šių metų „Ateities“ numeryje.

Kokias pareigas ateitininkuose (valdybose, stovyklose ir pan.) esi anksčiau ėjęs?

Esu buvęs veiklus ateitininkas nuo mažens. Dar būdamas vystykluose lankiau sendraugių stovyklą (Dainavos stovyklavietėje) su tėveliais, tik žinoma, to neatsimenu. O jei rimtai, galiu drąsiai teigti, kad ateitininkų organizacijoje radau savo gyvenimo kelią. Ypač didelę įtaką mano gyvenimui padarė Moksleivių žiemos kursai, nes ten radau atsakymus į svarbiausius gyvenimo klausimus. O pirmosios rimtesnės pareigos ateitininkų organizacijoje buvo Kun. Alfonso Lipniūno moksleivių ateitininkų kuopos (Čikagoje) valdybos pirmininko pareigos. Įvairiais gyvenimo etapais esu buvęs Moksleivių sąjungos ir Studentų sąjungos valdybų nariu. Esu daug metų vadovavęs jaunučių bei moksleivių ateitininkų stovyklose. Gana dažnai skaitau paskaitas moksleiviais ateitininkams Žiemos kursuose – labai mėgstu pabūti toje aplinkoje, pasisemti jaunų žmonių energijos ir idealizmo. Beje, prieš maždaug 15 metų dvi kadencijas, t. y. šešerius metus, buvau Šiaurės Amerikos ateitininkų tarybos narys.

Gal galėtum pristatyti kitus naujus bei pareigas toliau einančius ŠAAT narius ir jų pareigas?

Mielai! Šiaurės Amerikos ateitininkų taryboje dirba šie puikūs žmonės: Daina Čyvienė – vicepirmininkė, Eligijus Sužiedėlis – iždininkas, Rita Kaufmanienė – sekretorė, Marija Čyvaitė, Rima Girniuvienė, Algirdas Lukoševičius, Eglė Paulikienė, Grasilda Reinys, Vytautas Sužiedėlis.

Nemažai ŠAAT narių gyvena Čikagoje ir jos apylinkėse, o keli gyvena JAV Rytų pakraštyje. Kaip nutarėte palaikyti ryšius vieni su kitais?

Dažniausiai posėdžiaujame telekonferenciniu būdu. Dažnai susirašinėjame elektroniniais laiškais. Žadame du kartus per metus susitikti ir posėdžiauti gyvai. Toks susitikimas buvo numatytas Čikagoje balandžio pradžioje. Deja, koronavirusas privertė tai atidėti, tad taip pat posėdžiausime nuotoliniu būdu.

Kalbantis su dvi ŠAAT kadencijas pirmininko pareigas ėjusiu Tomu Girniumi, jis šitaip apibūdino ŠAAT: Tai vyriausias Šiaurės Amerikos ateitininkų vadovaujantis organas. Jo paskirtis Šiaurės Amerikos ateitininkų organizacijoje yra labai panaši į Ateitininkų federacijos tarybos paskirtį Lietuvoje, o ŠAAT pirmininko vaidmuo maždaug atitinka AF tarybos pirmininko ir AF vadovo derinį, nes atskiro ŠAA vadovo, kaip tokio, nėra. Gal dar ką nors norėtumėte pridurti?

Bendrai sutinku su Tomo Girniaus apibudinimu. Noriu dar pridėti, kad Šiaurės Amerikos ateitininkų veikla pagrindinai remiasi mūsų nariais, tais nuostabiais, pasišventusiais idėjos bičiuliais kurie dirba svarbiausius ir reikšmingiausius mūsų sąjudžio darbus. Mūsų sąjungos, jų centro valdybos bei kiti padaliniai veikia pakankamai savarankišku būdu. Todėl, matau ŠAA tarybą ne kaip valdantį organą, o veikiau kaip konsultuojančią su sąjungomis, nustatančią bendrą veiklos kryptį, ir reikalui esant patariančią bei padedančią sąjungoms jų veikloje. Tuo pačiu, ŠAAT užsiima tokiais reikalais kurių apimtis yra platesnė negu vienos sąjungos, pvz. bendri projektai arba renginiai skirti visiems ŠA ateitininkams.

Kelia nerimą pastaruoju metu kai kuriuose mūsų veiklos baruose atsiradusi tam tikra apatijos būsena. Manau, kad daug kur veikla yra apmirusi. Norėčiau, kad mūsų nariai suprastų, kad kiekvienas yra svarbus, kiekvienas yra laukiamas, kiekvienas gali įsipareigoti mūsų sąjūdžio, jos narių ir platesnės visuomenės gerovei. Dirbti stovyklose. Būti jaunučių ir moksleivių kuopų globėjais. Padėti studentams. Organizuoti prasmingą sendraugių veiklą. Todėl labai džiaugiuosi Federacijos parinktu metų šūkiu “Ateikite kurti”. Kviečiu visus ŠA ateitininkus jungtis kartu į bendrą veikos atgaivinimo, atkūrimo darbą. O mes, ŠAA taryba, stengsimės Jums padėti, Jus paraginti ir pastiprinti, bei įgalioti kūrybingai spręsti šių dienų iššūkius mūsų sąjūdžiui ir platesnei visuomenei.

Ar galvojate eiti panašiais ar naujais keliais nuo ankstesnių ŠAAT? Pvz., ar tęsite Studijų dienų savaitgalių Dainavoje tradiciją, kurią per pastaruosius trejus metus atgaivino Tomo Girniaus Šiaurės Amerikos ateitininkų taryba antrojo termino metu.

Pati didžiausia šių metų konkreti užduotis tarybai yra Šiaurės Amerikos ateitininkų šventė, kuri vyks lapkričio 26–29 dienomis (Padėkos dienos savaitgalį). Lietuvos Seimo paskelbtų Ateitininkų metų proga tą savaitgalį sukviesime visus šio žemyno ateitininkus susirinkti Čikagoje (tiksliau pasakius, Čikagos priemiestyje, Lemonte) atšvęsti ateitininkų sąjūdžio 110-mečio, pabūti kartu kaip šeima, ir, svarbiausia, atsinaujinti – pasisemti dvasinių jėgų, iš naujo pasiryžti „visa atnaujinti Kristuje“, įsipareigoti tolesniems darbams. Tikimės, kad dalyvaus 300–500 žmonių. Į šventę kviesime ne tik ateitininkus, bet ir vietinės lietuvių bendruomenės narius. Siekiame, kad savaitgalio akademinė, religinė ir meninė programa atsilieptų į šių laikų ir šios aplinkos iššūkius Šiaurės Amerikos ateitininkams – tiek mums, kaip asmenims, tiek organizacijai.

Kai tokio masto renginio ruoša prieš akis, tenka rimtai pamąstyti, ar sugebėsime suorganizuoti ir Studijų dienas. Šį reikalą dabar svarstome ir netrukus priimsime sprendimą. Tačiau vienaip ar kitaip gražios Studijų dienų tradicijos neatsisakome. Jeigu jų šiemet nebus, taip nutiks tiktai dėl to, kad vyks ŠAA šventė ir tiktai šiais metais. Tokiu atveju 2021 metais tikrai atgaivinsime Studijų dienų tradiciją.

Kaip su Šiaurės Amerikos ateitininkais galvojate dalintis savo prioritetais ir žiniomis?

Tai norime daryti visais įmanomais būdais. Puikiai veikia ŠAA „Facebook“ puslapis, džiaugiamės, kad „Draugo“ laikraštyje kas šeštadienį pasirodo skiltis „Iš Ateitininkų Gyvenimo“, kurią puikiai paruošia ilgametė redaktorė Vida Kuprytė. Žinoma, skelbsime žinias ir „Ateityje“. Pamažu pradedame plačiau naudotis socialinės medijos priemonėmis, bandome plėstis ir į kitus kanalus, kurie labiau naudojami jaunimo. Norėtumėme kelis kartus per metus išleisti elektroninį laikraštį.

Kokie ryšiai palaikomi su ateitininkų vadovybėmis Lietuvoje? Kokios bendros diskusijos ir kokie bendri rūpesčiai? Ir kokie skirtumai (dažnai minimas skirtingų ateitininkų principų pabrėžimas…)?

Ryšius palaikome tiek su Federacijos valdyba, tiek su taryba, taip pat ir su generaliniu sekretoriatu. Tačiau manau, kad patys prasmingiausi ir efektyviausi ryšiai yra tie, kurie išsivysto asmeninėje plotmėje. Pavyzdžiui, Lietuvos ateitininkų dalyvavimas mūsų vasaros stovyklose jas labai praturtina ir suteikia progą mums vieni kitus geriau pažinti, iš vienas kito pasimokyti.

Manau, kad apskritai Lietuvos ir Šiaurės Amerikos ateitininkų tikslai ir rūpesčiai yra panašūs. Ir šiapus, ir anapus Atlanto stengiamės derinti ateitininkų principus su mus supančia kasdienybe. Žinoma, skirtumų yra. Tai nulemia mūsų skirtingos istorijos, gyvenimo patirtys, mus supančios skirtingos aplinkos. Dažnai minimas skirtingų principų pabrėžimas, kalbama, kad Šiaurės Amerikos ateitininkai sutelkia didesnį dėmesį į tautiškumą. Tai gal ir suprantama, nes čia ateitininkija yra lietuvybės sala mus supančioje amerikietiškoje aplinkoje, bet kartais tarp lietuvių tautiškumas klaidingai statomas kaip priešprieša katalikiškumui, t. y. kai kada teigiama, kad, norint burti lietuvius užsienyje, reikėtų mažiau pabrėžti katalikiškumą, kad kai kurių neatstumtume. Stiprus Lietuvos ateitininkų tikėjimo pagrindas mums užsienyje tegul būna pastiprinimas ir paskatinimas. Tegul mums primena, kad būtų klaida remtis vien tautiškumu, kad mūsų sąjūdžio pagrindas ir stiprybė glūdi pačiame Kristuje, kad mes siekiame išauklėti ne vien gerus lietuvius, bet ir Kristaus meilės liudytojus. O dėl skirtumų per daug nepergyvenkime. Verčiau jais pasinaudokime – mokykimės vieni iš kitų.

Kaip bendrai matote Šiaurės Amerikos ateitininkų vaidmenį ir ateities veiklos perspektyvas?

Ateitininkų misija išlieka ta pati, nesvarbu, kur mes bebūtume – nešti Kristų į mus supančią visuomenę. Tai pirmiausiai reiškia, kad turime patys degti Kristaus meile, turime tarnauti ir aukotis kitiems, turime savo pavyzdžiu auklėti kitus, ypač jaunimą, kad ir jie degtų ta meilės ir pasiaukojimo dvasia.

Ateitininkų sendraugių stovykloje Dainavoje vykusių šv. Mišių metu | Nuotr. Daina Čyvienė

Susiję straipsniai

Privacy Preferences
When you visit our website, it may store information through your browser from specific services, usually in form of cookies. Here you can change your privacy preferences. Please note that blocking some types of cookies may impact your experience on our website and the services we offer.