Ar įmanomas dialogas 21 amžiuje?

Vienoje Varšuvos logikų ratelio, gyvavusio tarpukaryje, sesijoje buvo garsiai išsakytas mintinis eksperimentas apie visada meluojančius ir visada nemeluojančius veikėjus. Užduoties sąlygoje paminėti išoriškai panašūs didikai, sakantys tik tiesą, medžiotojai, pratariantys tik melagystes, ir į nelaimę pakliuvęs prašalaitis. Lenkijos galvosūkių mėgėjai tuomet vienas kito klausė, kaip išsiaiškinti mįslėje minimų asmenų tapatybę, jei šiems būtų galima užduoti tik po vieną klausimą. Tuo metu pasiūlytas sprendimas orientavosi į tiesų klausimą – „ar jūs abu esate tokie patys?“. Juk tik meluojantis pašnekovas turės pasaulėvaizdį, kuriame nėra skirtumo tarp didikų ir medžiotojų.

Martynas Darškus / Evgenios Levin nuotr.

Atrodo, kad pastaruoju metu mes patys pradėjome gyventi panašiame mintiniame eksperimente, kuriame skiriasi tik žmonių grupių pavadinimai. Skirtingais momentais išgirstame apie „elito-runkelių“, „valstybininkų-antivalstybininkų“, „vakserių-antivakserių“ tipus, kurie identifikuoja iš esmės tą patį – teisius ir skleidžiančius melagystes ar pramanus. Šios grupės atsiranda visiškai spontaniškai, pavyzdžiui, diskutuojant apie Lukiškių aikštės apipavidalinimą, vakcinacijos ir pandeminės situacijos valdymą ar galiausiai apie konvencijų ratifikavimą, ir tada mes patys labai greitai susibėgame į socialinius vienas kito nuomonės palaikymo burbulus. Įsipatoginus burbuluose yra dalijamasi faktais, memais, įžvalgomis, meistriškai sukaltais socialinių tinklų įrašais ir šmaikščiais burbului savo nuomonės neįpiršusių asmenų pašiepimais.

Šių burbulų viduje vykstančios diskusijos nėra dialogas. Tai pa(si)mokymai, nuomonių apsikeitimai, situacijos analizės, stipriausių argumentų paieškos ir panašiai. Visas spektras veiksmų, kuriuos įkvepia begalinis noras būti teisiam. Tikriausiai reikėtų atkreipti dėmesį, kad kai kuriais atvejais (galbūt net daugeliu atvejų) iki galo teisiu ir negali būti, nes ne visi faktai yra žinomi arba tarp žinomų faktų yra įsivėlusių klaidų. Burbulų gyventojams tai nėra didelė problema, nes jei faktai neatitinka nuomonės, tai juo blogiau faktams.

Politikai, žurnalistai, visuomenininkai ir kiti burbulų gyventojus telkiantys ir diskusiją su jais moderuojantys žmonės taip pat pasiduoda norui apdovanoti teisiuosius ir nuteisti meluojančius. Iš jų vis ataidi žeminantys epitetai vieno ar kito burbulo atžvilgiu, kurie iš esmės užkerta kelią dialogui tarp skirtingas pozicijas turinčių visuomenės grupių. Girdėjau pratarmę, kad moderuota diskusija su melagiais ir provokatoriais yra negalima – tai primena pasakymą, kad su teroristais nesiderama. Tačiau skirtumas tarp realią grėsmę konkretiems žmonėms keliančių užpuolikų ir aktyviai savo nuomonę reiškiančios grupės piliečių yra akivaizdus. Ir todėl nėra suprantama strategija juos atskirti nuo viešojo gyvenimo, tam tikram laikui pasodinant ant atsarginių žaidėjų suolelio. Bent jau tol, kol opūs klausimai vienaip ar kitaip bus išspręsti.

Taigi, viešojoje erdvėje dialogas jau yra pamirštas. Taip, kaip jį nupasakoja vis dar atmenantys senus gerus laikus, dialogas yra noras iš tiesų išgirsti asmenį, turintį radikaliai kitą nuomonę, ir gebėti peržengti nuomonės skirtumus ieškant bendrų sąlyčio taškų. Tačiau kuris iš mūsų, nujausdamas, kad gali kilti konfliktas dėl išsiskiriančių pažiūrų į pasaulį, stačia galva puls į diskusijas? Juo labiau, kai giliai širdyje kirba mintis, kad esi teisus.

Tačiau galbūt mūsų dvasinis gyvenimas turi šią dialogo dimensiją? Kasdieninėje maldoje kylantis santykis su Dievu yra sunkiai palyginamas su pokalbiu, kuriame dalyvauja radikaliai skirtingą nuomonę turintys asmenys. Nepaisant to, malda yra pokalbis su kitu Asmeniu – mums nesuvokiamu protu. Ir tai nereiškia, kad užmezgant dialogą Dievas yra supaprastinamas iki kasdienio pašnekovo. Kaip tik, jei dialogu nesiekiama savo nuomonės ar įsitikinimų įpiršti kitam, tai išlaikomas pagarbus santykis, kurio nederėtų pamiršti nei esant santykyje su Kūrėju, nei su Jo kūriniu.

Ignacas Lojola, burdamas Jėzuitų vienuolius į misijas tolimuose kraštuose, organizuodavo ir tylos rekolekcijas. Šių rekolekcijų metu beveik visas laikas buvo skirtas asmeninei maldai ir tyliai tikėjimo tiesų kontempliacijai. Nepaisant to, dalyviai buvo kviečiami ir į individualius pokalbius, jų metu aptariant maldos rezultatus su dvasiniu palydėtoju. Jėzuitų pasiūlyti maldos principai teigia, kad asmeninis pokalbis su Dievu visada vyksta bendresniame katalikų bendruomenės gyvenimo kontekste. Bendruomenės kontekstas neišvengiamai pasižymi tais pačiais socialiniais burbulais, tarp kurių dialogas yra negalimas. To nevalia užmiršti net ir labai intensyviai praktikuojantiems maldos gyvenimą, galbūt tai paskatins prisiminti, kad ir kitame socialiniame burbule gyvenantis žmogus lygiai taip pat yra dialoge su Dievu.

Apie šias ir kitas pasaulėžiūrinės poliarizacijos, totalinio susipriešinimo, nesusikalbėjimo situacijas rugsėjo 10-12 dienomis studijų savaitgalyje „Dialogas 21 amžiuje?“ Liškiavoje diskutuos įvairių sričių ir kartų akademinė bendruomenė.
Renginys skirtas susitikti ir kalbėtis apie tai, kuo šiandieninė visuomenės būklė yra istoriškai unikali, aiškintis, kiek Lietuvos situacija yra globalių tendencijų atspindys ir kuo ji specifinė. Taip pat pamėginti susivokti, kokia šioje situacijoje galėtų būti krikščionių laikysena.

Daugiau informacijos apie renginį ir registracija: https://fb.me/e/18FTrAABi

Privacy Preferences
When you visit our website, it may store information through your browser from specific services, usually in form of cookies. Here you can change your privacy preferences. Please note that blocking some types of cookies may impact your experience on our website and the services we offer.