Ateitininkams 110! Mokėmės kurdami
Praėjusių metų vasarą visi džiaugėmės naujienomis iš Seimo, nes nuaidėjo žinia, kad 2020-ieji paskelbti Ateitininkų metais. Kol visi džiūgavo ir dalinosi šia žinia, organizacijos valdyboje vyko diskusijos – kaip atrodys šie metai, kuo jie bus ypatingi, kas juos organizuos? Žodžiu, buvo labai daug klausimų ir tuo metu tikrai mažai atsakymų. Susiklosčius aplinkybėms atsidūriau šių klausimų epicentre su dideliais lūkesčiais Ateitininkų metams. Visados mėgau organizuoti šventes, o čia atsirado proga suorganizuoti visus metus trunkančią šventę – šimtas dešimtąjį gimtadienį!

Drauge su tuometiniu valdybos nariu Povilu Varneliu įvairių kartų ir talentų organizacijos narius subūrėme į „Įdėjinį komitetą“, kuris susitiko aptarti Ateitininkų metų kryptį ir pačias įvairiausias idėjas: nuo 2020 km bėgimo iki parodos apie ateitininkus ir daug kitų. Po komiteto susirinkimo buvo dėliojamas Ateitininkų metų planas bei buriamas Nacionalinis biuras, kurio tikslas buvo ateiti kurti metus. O štai ties šia dalimi norėčiau truputį sustoti. Buvo gera žiūrėti į biuro savanorių registracijos anketas, kurios kas dieną pildydavosi ir galiausiai prie biuro panoro prisijungti beveik 50 įvairiausio amžiaus organizacijos narių ir bičiulių. Įvertinus kiekvieno galimybes ir lūkesčius buvo suburtas 23 žmonių biuras, kuris dirbo komunikacijos, pardavimų bei iniciatyvų įgyvendinimo grupėse. Per metus dalis žmonių natūraliai atsitraukė, o dalis prisijungė, todėl žmonių kaita tikrai jautėsi. Šiandien, žvelgdama iš metų perspektyvos, galiu drąsiai teigti, kad be šių žmonių ir jų talentų aš būčiau padariusi kur kas mažiau ir jų dėka buvo sukurta tiek daug gražių dalykų.

Liudvika Streikutė Ateitininkų federacijos suvažiavime 2020 m. rugjūčio 1 d. / Rido Damkevičiaus nuotrauka

Ir vis dėlto Ateitininkų metai man ir biurui prasidėjo kur kas ankščiau nei sausio 1 d. Neslėpsiu, buvo jaudulio, pasimetimo. Jeigu atvirai, netgi nežinojome, kaip vienu sakiniu apibūdinti mūsų organizaciją, o reikėjo susitarti ir rasti tą sprendimą, nes žinojome, kad šio klausimo sulauksime kur kas dažniau. Vienas iš Ateitininkų metų tikslų buvo informuoti visuomenę apie organizacijos veiklą. Tam reikėjo pasiruošti, todėl jau nuo spalio mėnesio pilnu pajėgumu pradėjo dirbti komunikacijos grupė. Tokia grupė greičiausiai buvo pirma organizacijos istorijoje. Buvo kuriami logotipai, vaizdo klipai, vizualinė medžiaga ir daug kitų dalykų. Nė vienas nebuvo profesionalas ir tikrai mokėmės kurdami.

Laimingų naujųjų Ateitininkų metų! Šią frazę ištariau sau sausio 1 dienos naktį moksleivių ateitininkų žiemos akademijoje ir supratau, kad prasideda metus truksiantis nuotykis, nors tuo metu viską įsivaizdavau šiek tiek kitaip. Metus pradėjome su komunikacijos kampanija „Aš ateitininkas ir tu ateitininkė..“, o labdaringame valstybės atkūrimo dienos pokylyje oficialiai atidarėme metus. Visai greitai prasidėjo laukiamiausio metų renginio – Kongreso – organizavimas! Renginių organizavimas man yra viena mieliausių širdžiai veiklų, todėl entuziazmo ir noro netrūko nei man, nei komandai. Dėliojom programą, užsakinėjom erdves, registravom žmones, net išsiuntėme kvietimus, o į 110 m. renginio organizavimą įsitraukė daugiau nei 20 žmonių. Džiugu, kad tarp jų buvo įvairių kartų ateitininkų iš skirtingų miestų. Vis dėlto Lietuvoje prasidėjus karantinui supratome, kad vasarą turėti tokio masto renginį, kuriame dalyvautų viso pasaulio ateitininkai, yra neįmanoma. Teko pergalvoti visus planus ir sukurti tokį formatą, kuris atitiktų epidemiologinę situaciją Lietuvoje. Ir vis dėlto nėra to blogo, kas neišeitų į gerą. Pirmą kartą ateitininkijos istorijoje galėjome nuotoliniu būdu stebėti Ateitininkų federacijos kandidatų į pirmininkus debatus, vyko išankstinis balsavimas paštu, kas leido visiems organizacijos nariams išreikšti savo valią. Rugpjūčio 1 dieną, nors ir su veido kaukėmis, susitikome Vilniuje, kur įvyko mažoji Kongreso versija – neeilinis suvažiavimas. Suvalgėme 110-ojo gimtadienio tortą ir pasveikinome vieni kitus su jubiliejumi.

Ateitininkų metais buvo daugybė iniciatyvų ir visas jas sugebėjome įgyvendinti epidemiologinės situacijos rėmuose. Emilija Pundziūtė Gallois ir Martynas Darškus suorganizavo filosofinių skaitymų ciklą, o jiems nesutrukdė net tai, kad juos skyrė beveik 2000 kilometrų! Dalis ciklo renginių vyko per live transliaciją, tačiau metų pradžioje pavyko susitikti ir Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Inesa Čaikauskienė drauge su Egle Kliučinskaite ir gausiu būriu kitų ateitininkų sukūrė naujo formato ateitininkų pristatymo priemonę – ryškus geltonų suolų paviljonas keliauja per įvairius Lietuvos miestus ir atvirlaiškiais pristato ateitininkus visuomenei. Rūtos Pilkytės idėja – nubėgti 2020 km, iš pradžių atrodžiusi sunkiai įgyvendinama, karantino laikotarpiu tapo neįtikėtinai populiari! Kartu su komanda buvo suskaičiuotas kiekvienas kilometras, o iniciatyvos šūkis „Du nulis du nulis ir tu jau ne kukulis“ tapo karantino citata.

Ateikite kurti! Kiekvieną kartą, kai pasakydavau ar užrašydavau šią frazę, jaučiausi drąsiai, nes tikrai tikėjau šiuo kvietimu ir tikrai jaučiau, jog žmonėms jis artimas. Ateitininkų metų kolekcijos marškinėlius bei džemperius su metų šūkiu pirko ne tik ateitininkai, o ir tiesiog žmonės, kurie patikėjo mūsų kvietimu.

Mane pažįstantys žmonės žino, kad renginiuose, kuriuos organizuoju, žvakės, lemputės ir įvairios kitos švieselės yra svarbus akcentas. Šie metai irgi ne išimtis. Asmeninis mano projektas buvo šviečiančios raidės Vilniaus Katedros aikštėje. Labai tikėjau šia idėja ir jaučiau, kad tai gali tapti viena iš stipriausių komunikacijos priemonių šiais metais. Įgyvendinant šį projektą buvo susidurta su daug įvairiausių kliūčių, tačiau galiausiai labai palankiai susiklosčius situacijai, ne tik Vilniuje, bet ir Kaune vasaros viduryje nušvito ateitininkai. Praėjus vos kelioms savaitėms nuo projekto pradžios puslapio www.ateitis.lt peržiūrų skaičiai sparčiai šoko į viršų. Na, greičiausiai tai natūralu, nes kai kiekvieną dieną praeini pro nežinomą šviečiantį žodį sostinės pagrindinėje aikštėje, gali kilti noras sužinoti, kas tai. Žmonėms tikrai kilo klausimų nuo pat Ateitininkų metų pradžios: „Kas jie tokie?“, „O ką jie veikia?“. LRT reklaminis klipas, raidės – tai buvo ateitininkų pavadinimo pristatymas visuomenei, nes pripažinę realybę supratome, kad šis žodis nėra itin žinomas. Metų finalui visai neseniai buvo pristatytas informacinis filmukas „Kas yra ateitininkai?“, kuris per 12 minučių atsako į visus klausimus. Antano Užpelkio ir Godos Kotrynos Jokubauskienės dėka dar daug metų turėsime kokybišką mus pristatančią vaizdo medžiagą.

Ateitininkų pristatymas visuomenei Vilniaus Katedros aikštėje, iš kairės – Liudvika Streikutė ir Lauryna Jodko / Asmeninio archyvo nuotrauka

Metams artėjant į pabaigą vienas didelis projektas dar nėra įgyvendintas – 110 pamokų. Pačioje Ateitininkų metų pradžioje, laidoje Labas rytas, Lietuva įvardijau šį projektą ir iki pat rudens jaučiau nuoskaudą. Tiek pavasarį, tiek rudenį mokyklos uždarė savo duris svečiams, saugodamos visų sveikatą, o nuotolinės pamokos nebuvo tai, ką mes su komanda įsivaizdavome. Tačiau kai reikia, tai reikia. Buvo rastas sprendimas ir dar šiais metais startuos dvi videopamokos – „Tikyba su ateitininkais“ ir „Ateikite kurti Lietuvą“, kuriose drauge su Lietuvos skautijos ir šaulių sąjungos atstovais kalbame apie pilietiškumą. Šiuos vaizdo įrašus mokytojai galės naudoti kaip medžiagą pamokoms. Tikimės, kad per ateinančius metus įvyks daug daugiau nei 110 pamokų.

Pripažįstu, buvo padaryta klaidų, tačiau tai visiškai normalu, juk visi pirmą kartą organizavome Ateitininkų metus. Aš prisiimdama šią atsakomybę praėjusių metų rudenį žinojau, kad tai bus kūrybiškumo mokykla, tačiau net neįsivaizdavau, kiek iš tikrųjų daug išmoksiu. Ateitininkės Živilė Peluritienė ir Agnė Markauskaitė man padėjo mokytis dalindamosi sukaupta patirtimi – nesuskaičiuojamas ketvirtadienių pietų skaičius leido man visada jaustis saugiai. Nesvarbu, kas nutiks, ar ko nesuprasiu, greičiausiai pas jas rasiu atsakymą! Dar liko svajonių, nes ne visus planus sugebėjome įgyvendinti dėl pandemijos. Mūsų organizacija verta didelio gimtadienio ir tikiu, kad 111-ojo gimtadienio vakarėlis bus ne prastesnis, nei būtų buvęs Kongrese ar „Padžiauk sofoje“.

Esu dėkinga organizacijai už suteiktą pasitikėjimą ir galimybę augti. Ateitininkų metai buvo visų mūsų projektas, jis buvo apie mus!

Straipsnis skelbtas žurnale „Ateitis“ (2020-ųjų 10-ajame numeryje)

Susiję straipsniai

Privacy Preferences
When you visit our website, it may store information through your browser from specific services, usually in form of cookies. Here you can change your privacy preferences. Please note that blocking some types of cookies may impact your experience on our website and the services we offer.