Pasiūlymą vykti į šią kelionę gavau visai netikėtai. Kaip ir kiekvienais metais (deja, šie buvo man jau paskutiniai) dalyvavau moksleivių ateitininkų žiemos akademijoje (MAŽA’22) kartu su Vilte iš Panevėžio, kuri pakvietė keliauti švęsti ateitininko seminaristo Mangirdo Demenkovo įvilktuvių apeigos, kai pirmą kartą yra apvelkama sutana. Pati nesu iš Panevėžio, bet ateitininkai man atvėrė galimybę susipažinti su visa Lietuva ir užmegzti ryšius su žmonėmis, kurių tikrai nebūčiau sutikusi per savo moksleiviškus metus. Išgirdusi kvietimą su garsiuoju Įsikūnijusio Žodžio kongregacijai priklausančiu kun. Domingo keliauti į Italiją ir švęsti įvilktuvių, nedvejodama sutikau. Taip sausio 25 dieną su didžiuliu būriu pakilome virš Lietuvos ir vidurnaktį pasiekėme savo nakvynės namus Italijoje. Žinoma, kad toks pulkas gautų kur prisiglausti naktimis, mus lydėjusiems kun. Domingo ir sesei Aušros Vartų Marijai teko pasitelkti kūrybiškumą. Mes, merginos, apsigyvenome buvusiame viešbuty, dabar virtusiame mokykla, netoli Viterbo miestelio.