Greta Arlauskė yra diplomuota muzikos terapeutė, kuri veda muzikos terapijos grupinius užsiėmimus suaugusiesiems ir paaugliams. Terapeutė turi ilgametę praktiką vedant muzikos terapijas bei kuriant dainas. Profesionali muzikantė yra tyrinėjusi įvairiausius muzikos stilius. Šiuo metu domisi emociniu intelektu, šokio terapija. Klientai / pacientai, kuriems teko dalyvauti šioje terapijoje, teigia, kad suvokia daug dalykų apie save, kurių iki tol nežinojo. Elgesys terapijoje jiems atspindi tai, kokių savybių turi gyvenime bei kaip elgiasi tam tikrose situacijose.
Pirmiausia norisi paklausti, kas yra muzikos terapija?
Kai reikia paaiškinti paprastam žmogui, čia yra neįtikėtinai sunkus uždavinys, nes visi įsivaizduoja bet ką, tik ne tai, kas yra muzikos terapija. Muzikos terapija yra triada, terapijoje visada yra terapeutas, klientas / pacientas ir muzika kaip mediumas, priemonė mums bendrauti. Aš muzikos terapiją vadinu tokia terapijos forma, kuri leidžia dirbti su žmogaus problemomis, klausimais, poreikiais. Būtent per terapinę prizmę, bet kitokia, labiau komfortiška ir žaisminga forma. Ryšys tarp terapeuto ir kliento / paciento susikuria dėka muzikos, kurią naudojame kaip bendravimo priemonę. Dažnai klausiu žmonių, ar jiems būna tokie momentai, kai viduje visko vyksta labai daug ir sunku pasakyti, kas yra, pritrūksta žodžių. Muzika, kaip forma, mums padeda pamatyti tai, ką kartais sunku įvardinti žodžiais. Man asmeniškai muzikos terapija yra kaip mažytė gyvenimo simuliacija, kurioje mes galime sau padėti. Muzikos terapija nevyksta be terapeuto, šiomis dienomis mes turime daug visokių spalvų terapijų, kuriose nupiešiame spalvas, turime tų pačių muzikos terapijų, kur tiesiog paleidžiama muzika sėdint fotelyje ar masažinėje kėdėje. Tačiau terapijai įvykti reikalingi šie trys dalykai, tada mes jau kalbame apie kvalifikuotą paslaugą, o ne kaip mėgstamą užsiėmimą.
Kokį tikslą turėdami žmonės ateina į terapiją?
