Studentiškame Brno mieste Čekijoje skamba ir lietuvių kalba. Masaryko universiteto Laisvųjų menų fakulteto Bendrosios kalbotyros ir baltistikos instituto baltistikos programoje galima mokytis lietuvių, latvių, estų ir suomių kalbų. Šiuo metu lietuviškai mokosi studentai iš Čekijos, Slovakijos ir Rusijos: 16 pirmakursių, 2 trečiakursiai ir 2 magistrantai. TEREZA KABELÁČOVÁ – lituanistikos absolventė, iš pirmosios magistrantų laidos viena iš pirmųjų studijavusi lituanistiką bakalauro pakopoje. Dabar ji pati tapo dėstytoja. Su ja kalbėjomės apie studijas, vertimą žodžiu ir raštu, mylimiausius dalykus, susijusius su Lietuva.
Ką čekai žino apie Lietuvą? Ką Jūs žinojote apie Lietuvą prieš studijuodama lituanistiką?
Čekai apie Lietuvą žino gana mažai. Pati prisimenu, kad mokykloje mokėmės, žinoma, kad Lietuva ir Latvija egzistuoja, turi savo sostines. Galbūt ir per istorijos pamokas minėjo ką nors apie mūsų bendrą istoriją.
Taigi, čekai nelabai daug žino. Bet dabar jie gana dažnai keliauja, tai apsilanko ir Baltijos šalyse. Stebėdami į baltistiką stojančius studentus, matome, kad daugelis jų itin daug žino apie šias šalis, yra jose buvę.
Kaip taip nutiko, kad pradėjote studijuoti lietuvių kalbą ir literatūrą?
Truputį atsitiktinai. Kai stojau į universitetą 2004-aisiais metais, pasirinkau ispanų kalbos ir literatūros studijas. Norėjau studijuoti ir dar ką nors naujo. Vienas mūsų šeimos pažįstamas pasakė, kad galbūt man galėtų būti įdomu baltistika. Pasidomėjau ir pagalvojau, kodėl gi ne. Pradėjusi studijuoti išsyk pamilau baltistiką. Tuo metu man atrodė, kad lietuvių kalbos paskaitos yra šiek tiek geresnės negu suomių. Pas mus baltistikos studijos keičiasi kiekvienais metais – vienais metais prasideda lietuvių kalbos studijos, o kitais – suomių. Tada, kai aš įstojau, buvo lietuvių kalba. Manau, man pasisekė.
