Su Gyčiu susipažinau jo empatinio bendravimo kursuose, vestuose mokytojams. Sužavėta tiek pačiais kursais, tiek veikla, kuria užsiima Gytis, supratau, kad jį turiu pakalbinti. Gytis yra sociologas, „Renkuosi mokyti“ alumnas ir mentorius, mokytojas, žygių vadovas, tačiau viena naujausių jo veiklų šiuo metu yra Švenčionių rajone veikiantis terapinis ūkis, įkurtas organizacijos „Ugdančių patirčių namai“. Jame Gytis padeda jaunuoliams, kurie šiuo metu nedirba ir nesimoko, atrasti save. Kaip ūkis gali būti terapinis, kokia to pradžia Lietuvoje ir kokius jo rezultatus galima išvysti jau šiandien? Apie tai jums netrukus papasakos Gytis. Bet apie viską nuo pradžių.
Gyti, kas tu ir kokiomis veiklomis užsiimi šiuo metu?
Pagal išsilavinimą esu sociologas. Kažkada bandžiau būti sociologu teoretiku, tačiau vėliau mane papirko patirtis su studentais, po kurios perėjau į ugdymo sritį. Kuo toliau, tuo labiau santykis su žmonėmis man tampa įdomesnis, vis labiau jį išgyvenu. Todėl dabar esu sociologas, kuriam įdomu santykiai tarp žmonių ir kaip jie gali keisti mūsų gyvenimą. Taip pat vedu įvairius mokymus, kurie labiausiai būna susiję su empatiniu bendravimu (angl. NVC – non violent communication). Man tai yra labai svarbu, matau tame didžiulę prasmę. Mane kviečia įvairios mokyklos, organizacijos. Man įdomu tai tyrinėti, nes kol kas nieko įdomiau už santykį tarp žmonių neradau. Na, nebent santykis su Dievu. Bet tai jau atskira istorija.
Taip pat esu filosofijos mokytojas, dirbu mokykloje. Šiltuoju metų laiku organizuoju įvairius žygius, patyriminio ugdymo procesus, kai einame į mišką, žygiuojame per miškus ir pelkes, bendraujame, mokomės vienas iš kito, bandome atrasti skirtingų vienas kito pamatymo būdų. Tai yra tiek mokyklos veikla (atskiras klases veduosi į žygius), tiek veikla už mokyklos ribų. Kartais tampu mentoriumi naujiems mokytojams pagal „Renkuosi mokyti“ programą arba tiems, kurie grįžta dirbti mokytojais po ilgesnės pertraukos. Iš pradžių mokykloje pradėjau dirbti kaip istorijos ir pilietiškumo mokytojas, paskui kaip filosofijos mokytojas ir kaip socialinis pedagogas, bet po kelerių metų buvimo socialiniu pedagogu nusprendžiau labiau pasinerti į darbą su jaunuoliais, ką dabar ir darau terapiniame ūkyje.
Šiuo metu esu ir studentas. Mokausi grupinės analizės organizacinėje plotmėje – kaip grupės veikia, funkcionuoja, gyvena.
Dar esu tėtis ir vyras.
Turbūt mažai kas yra girdėjęs apie terapinį ūkį. Kaip jis atsirado tavo gyvenime?
