Ateitis nr. 2, Kovas

Kovo mėnesio žurnalo viršelyje – Nukryžiuotojo Kristaus kongregacijos sesuo Viktorija Voidogaitė. Atviras pokalbis apie gyvo santykio svarbą, nepatogių temų gvildenimą ir ryžtą mažais žingsneliais siekti savo svajonių. „Jeigu užsivilkau abitą, tai nereiškia, kad apsiimu stereotipinį vaidmenį. Mes gyvename Dievui pašvęstąjį gyvenimą, bet kiekvienas liekame individualus, kitoniškas.“

„Ateities“ įsigijimo vietos: https://ateitieszurnalas.lt/zur…/ateities-platinimo-vietos/

Ses. Viktorija Voidogaitė CC – katalikiško vaikų darželio „Mažutėliams“ vadovė / Evgenios Levin nuotrauka

Žurnale taip pat rasite politkos analitiko George Weigel paskaitą apie Jono Pauliaus II demokratijos pamokas. Analitiko teigimu, kuo daugiau mąstysime ir auginsime savo širdis, tuo labiau prisidėsime prie Lietuvos demokratijos ir tikrosios laisvės kūrimo savo šalyje.

Goda Kotryna Jokubauskienė su skautu, šaule ir ateitininku kalbasi apie tarnystę Dievui, artimui, tėvynei. Kokį žmogų siekia išugdyti kiekviena iš šių organizacijų? Ką bendra jos turi tarpusavyje?

Iš kairės: Donatas, Mėta ir Matas filmavimo aikštelėje / Pilietiškumo pamokos organizatorių nuotrauka

Martynas Darškus rašo apie iššūkius jaunimą ugdančioms organizacijoms karantino metu. Martynas atkreipia dėmesį, kad tiek skautų, tiek šaulių, tiek ir ateitininkų organizacijų ugdymas pagrįstas pavyzdžiu, todėl reikalauja betarpiškumo, įkvepiančio pavyzdžio, patirties. Visa tai nėra perteikiama elektroninėmis priemonėmis.

Kodėl per keletą Nepriklausomybės dešimtmečių pastebimai sumažėjo tikinčiųjų? Kaip keitėsi kunigų vaidmuo Lietuvai iškovojus Nepriklausomybę? Aušra Čebatoriūtė šiuos klausimus užduoda kun. kan. Viktorui Ačui.

Ignas Kriaučiūnas stebisi, kodėl kalbant apie ekologiją liete liejasi užsienietiški terminai ir užsienietiškos mados – elgesio ar maisto, o primiršti lieka lietuviškieji gerosios praktikos pavyzdžiai. Ignas kviečia atsigręžti į mūsų močiučių ekologiją.

Karolina Sadauskaitė rašo miesto galerijų dienoraščius ir mąsto, kaip ne tik pažinti, bet patirti meną. Karolina pastebi, kad nors kultūros kaip niekad gausu mūsų ekranuose, bet tuo pačiu kaip niekad gerai suprantame, kad stebėti meno kūrinį internete – tai ne tas pats, kas prie jo stabtelti ir į jį įsižiūrėti gyvai.

Augminas Petronis klausia, kodėl verta skaityti katalikų literatūrinio atgimimo srovei priskiriamą Evelyną Waugh. Pasak Augmino, tai ne tik puiki pramoga, dar svarbiau yra tai, kad Waugh – aštrią modernios kultūros bei mąstysenos kritiką ir įtaigų tikėjimo liudijimą savo kūriniuose pateikiantis autorius.

Goda Kotryna Jokubauskienė domisi misionieriais, kurie Lietuvai atgavus nepriklausomybę čia atvyko skleisti Dievo žodį. Goda Kotryna kalbina Šv. Jono bendruomenės brolį Reno Mariją (pranc. Renaud Marie), kuris kartu su kitais broliais joanitais 1993 m. iš Prancūzijos atvyko į Lietuvą, o dabar yra Vilniuje įsikūrusio vienuolyno prioras. Taip pat Bažnyčios situaciją Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo aušroje aptaria istorikas Arūnas Streikus.

Švento Jono broliai Vilniuje / Rido Damkevičiaus nuotrauka

Kotryna Markūnaitė sako šiaurės vienatvėje susidraugavusi su savimi. Gyvendama atokioje fermoje poliariniame rate, Norvegijos šiaurėje, Kotryna turi daug laiko mąstymui ir savirefleksijai. Ji dalinasi, kad be išorinio triukšmo, kuris užgožtų mintis, priėjo svarbių išvadų apie produktyvumą bei vienatvę.

Kotryna Markūnaitė šiaurėje / Asmeninio archyvo nuotrauka

Rusnė Šidlauskaitė klausia, ar įmanoma atrasti ilgalaikę laimę? Sunku būti laimingiems visą laiką, tačiau Rusnė pataria vystyti asmeninį santykį su Dievu, nes Jis yra vienintelis, kuris gali mus sugrąžinti atgal į laimės taką tiek kartų, kiek tik reikės.

Psichologas Antanas Mockus pataria, kaip šiuo sudėtingu pandemijos laiku pasirūpinti savo ir artimųjų psichikos sveikata. Pasak psichologo, dabar yra puikus metas mokytis empatijos, solidarumo, bendruomeniško atsidavimo, gyvenimo ne tik sau, bet ir kitam.

Deimantė Liucija Rusteikaitė prisimena pirmuosius įspūdžius atvykus studijuoti į Vilnių ir kaip santykis su šiuo didmiesčiu pamažu keitėsi. Ar Deimantei pavyko prisijaukinti Vilnių – sužinokite žurnale „Ateitis“.

Liuksemburge gyvenanti moksleivė Marija Zaleskytė dalinasi šviesiais prisiminimais apie mylimiausią Lietuvos kampelį – Vilnių.

Ignė Kuzmickaitė pasakoja apie moksleiviškas patirtis pandemijos akivaizdoje. Ignė svarsto, kaip nugalėti natūraliai apimančią apatiją? Pasak jos, svarbu save motyvuoti kad ir mažais apdovanojimais, ugdytis įpročius, turėti savo ritmą ir jo nekeisti.

Žurnalo bendradarbis JAV Romualdas Kriaučiūnas sklaido turtingus veikla ateitininkijos dešimtmečius, pristatydamas kiekvieno ateitininkijos dešimtmečio svarbius pasiekimus.

Ačiū visiems autoriams, bendradarbiams ir skaitytojams! Gera kurti kartu.

Privacy Preferences
When you visit our website, it may store information through your browser from specific services, usually in form of cookies. Here you can change your privacy preferences. Please note that blocking some types of cookies may impact your experience on our website and the services we offer.