Lapkritis, nr. 9

Žurnalo „Ateitis“ lapkričio mėnesio numeris sudarytas mintyse turint kūrėjus – ne tik menininkus, bet ir visus tuos, kurie juos dominančiose srityse drąsiai leidžiasi užvaldomi kūrybinio polėkio, kurie nebijo atsiliepti į savo prigimties šauksmą, giliai iš vidaus kviečiantį – ateikite kurti! Net jeigu ir vėl patiriame karantino apribojimus, padrąsinkime save ir vieni kitus – mūsų dvasios polėkio, mūsų kūrybos niekas negali įkalinti. Tamsioj nakty, Dievo įkvėpti, mes vieni kitiems tampame šviesa. Tik nenustokime kurti santykių, svajonių, gražių darbų.

Naujame žurnalo numeryje ateitininkai dalinasi apie juos įkvėpusius ateitininkus. Rugilė Butkevičiūtė pasakoja apie Jurgitą Abraitytę-Salinienę ir apibendrina: galiu tik svajoti, kad jei kada nors tapsiu mama, būsiu bent kiek panaši į Jurgitą. O Augustė Plančiūnaitė pasakoja, kad prisidėti prie ateitininkų organizacijos ir kitų žmonių gerovės kasdieniais darbais ją įkvepia Liudvika Streikutė, kuriai organizacijos reikalai nuo mažens yra kiekvienos dienos rūpestis ir džiaugsmas. Augustė sako: „Jos nuolatinis pasirengimas, nusistatymas, kad savanorystė jai yra vienas iš prioritetų, man yra svarbus pavyzdys.“

Kotryna, Elzė ir Vytautas Markūnai – dvi sesės ir brolis, kuriuos bendras gyvenimas vaikystėje suvienijo taip, kad to neįmanoma nuslėpti fotografijoje, kuri artima visiems trims. Tačiau trys skirtingos gyvenimo kryptys neišvengiamai palietė kūrybą. Elzė, gyvenusi Olandijoje, automobiliu per metus apkeliavo Italiją, kovoja su apsilankančiomis panikos atakomis. Vytas po kelionių po Lotynų Ameriką, bastymųsi po Europą įstojo į saleziečių vienuolyną, ruošiasi kunigystės šventimams bei misijai su jaunimu. Kotryna po mokslų jėzuitų gimnazijoje keliavo po Europą, dirbo, gyveno JAV, Japonijoje, Pietų Korėjoje, Norvegijoje. Ar jų trijų nuotraukose įžvelgsite panašumų, o gal tik skirtumus?

Kojomis į bedugnę. Fjordas Norvegijoje / Kotrynos Markūnaitės nuotr.

Paskelbus karantiną, žmonės pradėjo daugiau laiko leisti gamtoje – labiau lankomi tapo miestų ir miestelių parkai, pažintiniai takai ar netoliese esantys miškai. Apie šį žmogaus santykį su gamta, galbūt kai kam tik neseniai atrastą, Goda Kotryna Jokubauskienė kalbina Eglę ir Dalių Juočus iš Kauno – tinklaraščio „Visur namai“ įkūrėjus ir puoselėtojus. Puslapyje abu skleidžia žinią, kad gamta gali būti kasdienybės dalimi ir tai remia savo pavyzdžiu – dosniai dalindamiesi kelionių patarimais ir atradimais.

Eglė ir Dalius Juočai / Daliaus Juočo nuotr.

„Ateities“ bendradarbė JAV Ramunė Kubiliūtė toliau dalinasi pokalbiais su išeivijos ateitininkais, kurie aktyviai reiškiasi visuomeninėje bei katalikiškoje veikloje. Šįkart pašnekovas – Viktoras Nakas, užaugęs Detroite, vėliau savo profesijos kelius numynęs JAV sostinėje Vašingtone. Viktoras sako: „Palyginus su eiliniu amerikiečiu, mano karjeros kelias buvo vingiuotas.“

Godos Kotrynos Jokubauskienės kalbinami Vilniaus arkivyskupijos jaunimo centro darbuotojai sako: siūlome jaunimui aplinką, kurioje nereikia užsitarnauti savo vertingumo.

Vilniaus arkivyskupijos jaunimo centro komanda / Luko Juso nuotr.

Pasak jų, vertingi esame visi ir kiekvienas iš mūsų esame nepamatuojamos vertės. Lankydami mokyklas, jie stengiasi tai perduoti moksleiviams. Taip pat naujausiame numeryje rasite Godos Kotrynos Jokubauskienės pokalbį su kunigu Algirdu Toliatu, kuris aptaria puikybę ir būdus, kaip su ja kovoti. Neatsitiktinai Katalikų Bažnyčia puikybę laiko viena didžiųjų ydų ir kviečia būti itin atidiems ir atsargiems, nepasisėjant jos savo gyvenime.

Kun. Algirdas Toliatas / Evgenios Levin nuotr.

Augustė Žičkytė rašo apie sovietmečiu dėl tikėjimo kentėjusią mokytoją, rezistentę, rašytoją Stasę Jasiūnaitę, kuri iš pedagoginio darbo buvo atleista už kryželio nešiojimą, tačiau režimo nepabūgo ir drąsiai prisidėjo platinant „Lietuvos katalikų bažnyčios kroniką“ bei kitą draudžiamą spaudą.

Gestų kalbos tyrėjos Anželikos Teresės veiklos sukasi aplink gestų kalbą – ją ji tiria studijuodama doktorantūros studijose Vilniaus universitete, taip pat verčia, dėsto. Karolina Sadauskaitė pokalbyje ją klausia apie lietuvių gestų kalbos tyrimus, poeziją, kurčiųjų bendruomenę ir tai, kaip Anželika visa tai atrado. Pati Anželika sako, kad susipažinimas su gestų kalba ir kurčiųjų kultūra jai atvėrė platesnį pasaulį.

Vis anksčiau tamsėjant rudens vakarams, žurnalo „Ateitis“ bičiuliai – kun. Gabrielius Satkauskas ir studentės ateitininkės Miglė Viselgaitė bei Jūratė Petronienė – rekomenduoja ne tik ką skaityti, tačiau skaitant ugdyti savo dvasią ar išeiti pasivaikščioti po gyvas Vilniaus gatves, o gal net ir pakeliauti po pasaulį! Visa tai – tekste apie įspūdį palikusias knygas.

Ignas Kriaučiūnas svarsto, kad apie mokytojus, mokyklų valdymą ir mokinių elgesį kalbama daug, bet mažai tesigirdi, kad kas siūlytų į mokymo programą įtraukti naujų pamokų – Igno nuomone, tai galėtų tapti langu, pro kurį į mokyklų klases būtų galima įpūsti šviežio oro. Ignas įsitikinęs, jog būtų prasminga į ugdymo procesą įtraukti filosofiją, ekologiją (arba darnią gyvenseną) ir kraštotyrą.

Romualdas Kriaučiūnas aprašo savo pokalbį su sūnumi ir anūkais apie vieną iš ateitininkų principų – inteligentiškumą. Tai jau penktoji ir paskutinė Romualdo rašyto ciklo „Trijų kartų pokalbis prie lauželio“ dalis. Pokalbis pradedamas prisimenant kun. Stasio Ylos apmąstymus, kad inteligentiškumo principas primena reikalavimą siekti protinio išsilavinimo, turėti tvirtą ir kilnų dorinį charakterį, išsiugdyti stiprų ir pastovų ideologinį nusistatymą. Inteligentiškumas taip pat formuoja žmogaus asmenybę, kuri tampa vadovaujanti ir tarnaujanti kitiems.

Guoda Kliučinskaitė rašo apie Ateitininkų metų proga įrengtą paviljoną. Anot jos, Ateitininkų metų šūkis „Ateikite kurti“, galima sakyti, įgijo pavidalą – Kauno Žaliakalnyje, ant Kauko laiptų, buvo pristatytas paviljonas apie tai, kas buvo pradėta kurti prieš daugiau nei šimtą metų, kas kuriama šiandien ir kur kviečiama prisijungti kurti kartu. Ateitininkiją pristatantis paviljonas šiuo metu toliau pristatomas vis kitoje Lietuvos vietoje.

Ignas Kriaučiūnas dar vieną tekstą skiria prisiminti Vytautą Endziulaitį. Pasak Igno, tai mokslo vyras, darbininkų draugas, Katalikų akcijos organizatorius bei jaunasis nepriklausomos Lietuvos kūrėjas – visi šie epitetai tik kukliai apibūdina Vytauto Endziulaičio darbus ir gyvenimą, deja, tetrukusį viso labo 25-erius metus. Iškalbingas paties Endziulaičio sugalvotas šūkis, kurį jis pasirinko savo gyvenimo moto: „Ne kas nuo manęs atliko Lietuvai, bet kas nuo aukojimo Lietuvai pasiliko man“.

Vytautas Raškauskas kalbina su prieglobsčio prašytojais dirbančią Ievą Čičelytę, kuri atkreipia dėmesį, jog niekas nenori tapti pabėgėliu: „Nepažįstant nė vieno pabėgėlio, lengva nepastebėti to didelio vargo, kurį jie patiria, ir tiesiog piktintis. Bet tik įsivaizduokite – gimtojoje šalyje žmogus bauginamas, persekiojamas, galiausiai priverčiamas bėgti į nežinią, o atvykus į svetimą šalį vėl tenka laukti – suteiks prieglobstį ar lieps krautis daiktus. Šį sunkų laukimo laiką ištverti kaip tik ir padedame žmonėms“, – pasakoja Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ Užsieniečių integracijos programos dienos centre „Kultūrų įkalnė“ dirbanti I. Čičelytė.

Pabradėje dirbanti Ieva Čičelytė / Leoma fotografija

Naujausioje „Ateityje“ toliau skelbiame rašinių konkurso „Ką man reiškia Ateitininkų metai?“ nugalėtojų darbus. Šįkart kviečiame skaityti 2 vietą konkurse užėmusios Viltės Smaliorytės, 3 vietą užėmusio Andriaus Gudausko ir papildomą apdovanojimą pelniusios Eglės Šimkevičiūtės rašinius.

Viltė rašo: „Ateitininkų metai man reiškia, jog mūsų organizacija gali kaip niekada drąsiai didžiuotis savo praeitimi, istorija, parodyti, kiek ateitininkai yra padarę ir paaukoję dėl Lietuvos, dar labiau skleisti žinią apie savo veiklą po visą Lietuvą ir pasaulį.“

Andrius dalinasi: „Ateitininkų metai man reiškia šventę, nesvarbu kokią – mažą ar didelę, kuri yra skirta pasidžiaugti vienas kito buvimu šalia. Šventę, kurią turime švęsti dėkodami Dievui, jog esame, ir prašydami, kad būtume dar ilgai.“

Eglė ragina: „Priimkime šiuos metus kaip kvietimą stengtis dėl artimo ir savo krašto… Mane Dievas pašaukė per ateitininkiją ir manau, kad man ir visiems čia esantiems numatė didelių tikslų ateityje – žmonių ir Lietuvos labui.“

Naujausią žurnalo „Ateitis“ numerį kviečiame įsigyti Katalikų pasaulio knygynuose Vilniuje ir Šventojo Kazimiero knygyne Kaune arba prenumeruoti svetainės skiltyje „Prenumerata“.

Privacy Preferences
When you visit our website, it may store information through your browser from specific services, usually in form of cookies. Here you can change your privacy preferences. Please note that blocking some types of cookies may impact your experience on our website and the services we offer.