Prognozuoti ateitį – neįmanoma. Bet analizuoti tendencijas – būtina.
Didžiausi investiciniai bankai, centriniai bankai, nepriklausomi analitikai – visi bando atsakyti į tą patį klausimą: kas laukia aukso ir sidabro artimiausiame dešimtmetyje?
Atsakymai skiriasi. Bet kai kurie dėsningumai kartojasi.
Skaičiai, kurie verčia susimąstyti
J.P. Morgan prognozuoja: aukso kaina 2027 metais sieks apie 5 400 dolerių už unciją.
Goldman Sachs mato potencialą pasiekti 5 000 dolerių jau šiais metais.
UBS ekstremaliu scenarijumi kalba apie 7 200 dolerius, jei geopolitinė įtampa išliks.
CoinCodex ilgalaikė prognozė 2030-iesiems: diapazonas nuo 10 600 iki 12 700 dolerių už unciją.
Tai – ne garantijos. Tai – orientyrai, paremti dabartinėmis tendencijomis ir istoriniais modeliais.
Svarbiausia: praktiškai niekas iš stambių institucijų nemato scenarijaus, kuriame aukso kaina reikšmingai kristų ilguoju laikotarpiu.
Trys jėgos, kurios formuos ateitį
Centrinių bankų elgsena.
Tai – didžiausias struktūrinis pokytis per pastaruosius dešimtmečius. Nuo 2022 metų, kai Vakarai įšaldė Rusijos rezervus, centriniai bankai visame pasaulyje pradėjo agresyviai kaupti auksą. Per 2023, 2024 ir 2025 metus – daugiau nei po 1 000 tonų kasmet. Rekordinis tempas.
Kinija, Indija, Turkija, Lenkija, Singapūras – šalys, kurios anksčiau laikė didžiąją dalį rezervų doleriais, dabar diversifikuoja. Ir ši tendencija, pasak analitikų, tęsis.
„Tai ne trumpalaikė reakcija, o fundamentalus pasitikėjimo pokytis”, teigia UBS strategas Joni Teves.
De-dolarizacija.
Doleris išlieka dominuojančia pasaulio valiuta. Bet jo dalis globaliniuose rezervuose pamažu mažėja – nuo 72% 2000-aisiais iki maždaug 58% šiandien.
Kas užima jo vietą? Iš dalies – euras, juanis. Bet vis didesnė dalis – auksas.
Jei ši tendencija tęsis, paklausa aukso metalui struktūriškai augs – nepriklausomai nuo trumpalaikių kainų svyravimų.
Skolų spiralė.
JAV nacionalinė skola viršijo 36 trilijonus dolerių. Europos šalys – panašioje situacijoje. Japonija – dar blogesnėje.
Istorija rodo: kai skolos pasiekia tokius lygius, yra du keliai. Taupymas – politiškai nepopuliarus. Arba infliacija – tylus būdas skolą sumažinti.
Abu scenarijai palankūs auksui. Pirmuoju – ekonominis nestabilumas didina „saugaus prieglobsčio” paklausą. Antruoju – metalas saugo nuo perkamosios galios praradimo.
Sidabras: pramonės veiksnys
Investicinis sidabras turi dimensiją, kurios auksas neturi – pramoninę paklausą.
Maždaug 50% sidabro paklausos sudaro pramoninis naudojimas. Saulės energetika, elektronika, medicina, elektromobiliai. Ir ši dalis auga.
Tarptautinė energetikos agentūra prognozuoja: saulės energijos pajėgumai iki 2030 metų padvigubės arba patrigubės. Kiekvienas saulės panelis reikalauja sidabro.
Elektromobilių gamyba – panašiai. Vienas elektromobilis naudoja maždaug tris kartus daugiau sidabro nei tradicinis automobilis.
Jei žalioji transformacija vyks planuotu tempu – sidabro paklausa struktūriškai augs. O pasiūla? Naujų didelių telkinių nerandama jau dešimtmečius. Esami – senka.
Deficitas rinkoje fiksuojamas jau keletą metų iš eilės.
Technologijų iššūkis
Ar technologijos gali pakeisti tauriuosius metalus?
Kriptovaliutos buvo pateikiamos kaip „skaitmeninis auksas”. Bitcoin turėjo tapti naujuoju saugiu prieglobsčiu.
Realybė pasirodė sudėtingesnė.
2022-aisiais, kai rinkos krito, Bitcoin krito kartu – ir stipriau nei akcijos. Koreliacija su rizikingais aktyvais, o ne su saugiais. 2025-aisiais situacija panaši.
Tai nereiškia, kad kriptovaliutos neturi vertės. Bet jos neatliko funkcijos, kurią atlieka auksas – stabilumo krizės metu.
Fizinis metalas, egzistuojantis tūkstančius metų, kol kas neturi tikro skaitmeninio pakaitalo.
Ką sako skeptikai
Ne visi optimistai.
Macquarie prognozė 2026-iesiems – vidutiniškai 4 323 doleriai. Tai reikštų korekciją nuo dabartinių lygių.
HSBC ir Commerzbank taip pat konservatyvesni – mato konsolidaciją, o ne tolesnį šuolį.
Argumentai: dabartinės kainos jau įskaičiuoja daug pozityvių veiksnių. Jei geopolitinė situacija stabilizuosis, jei Fed griežtins politiką – korekcija neišvengiama.
„Dabartinis tempas netvarus”, sako Commerzbank analitikas Carsten Fritsch.
Istorija rodo: po kiekvieno didelio pakilimo seka korekcija. 2011-aisiais auksas pasiekė piką ir po to krito kelias metus. Tai gali pasikartoti.
Klausimas – kada ir kiek.
Praktinė išvada
Jei analitikai teisūs – tiek optimistai, tiek pesimistai – vienas dalykas aišku: taurieji metalai išliks reikšminga turto klasė.
Net pesimistiniai scenarijai nekalba apie aukso kainos griūtį. Kalba apie korekciją, konsolidaciją, stabilizaciją – bet aukštesniuose lygiuose nei prieš dešimtmetį.
O optimistiniai scenarijai rodo potencialą, kuris pritrauktų bet kurio investuotojo dėmesį.
Investicinio aukso kaina šiandien – atskaitos taškas. Kur ji bus 2030-aisiais – niekas tiksliai nežino. Bet tendencijos, kurios ją kėlė pastaruosius metus, niekur nedingo.
Centriniai bankai toliau perka.
Skolos toliau auga.
Geopolitinė įtampa neatlėgsta.
Pasitikėjimas tradicinėmis sistemomis – mažėja.
Asmeninis sprendimas
Statistika ir prognozės – įdomios. Bet galutinis sprendimas visada asmeninis.
Kiek skirti tauriesiems metalams? Tradicinė rekomendacija – 5–15 procentų portfelio. Kai kurie patarėjai, atsižvelgdami į dabartinę situaciją, siūlo iki 20 procentų.
Kada pirkti? Vidurkinimo strategija – reguliarūs pirkiniai nepriklausomai nuo kainos – istoriškai pasiteisino geriau nei bandymai „pagauti dugną”.
Kokią formą rinktis? Fizinis metalas – tiems, kurie nori turėti rankose. ETF – tiems, kuriems svarbesnis patogumas.
Auksas ar sidabras? Abu turi savo vietą. Auksas – stabilumas. Sidabras – didesnis potencialas, bet ir nepastovumas.
Paskutinė mintis
2030-ieji ateis greičiau nei atrodo.
Pasaulis, kuriame gyvensime tada, gali skirtis nuo dabartinio. Gal bus stabilesnis – gal ne. Gal infliacija nurims – gal įsisiūbuos. Gal dolerį pakeis kita sistema – gal jis išliks.
Nežinomybės aplinkoje žmonės ieško to, kas žinoma.
Auksas egzistuoja 5 000 metų. Sidabras – panašiai. Per tą laiką keitėsi imperijos, valiutos, ekonomikos. Metalai liko.
Tai nieko negarantuoja ateičiai. Bet tai – duomenų taškas, kurio ignoruoti neverta.
Ateitis nežinoma. Pasiruošimas jai – pasirinkimas.