Pastaraisiais metais Lietuvoje išaugo šunų skaičius, tačiau specialistai pastebi nerimą keliančią tendenciją – dalis šeimininkų ignoruoja arba atidėlioja profilaktinę augintinių priežiūrą. Veterinarijos klinikose fiksuojama daugiau atvejų, kai šunys atvežami jau su pažengusiomis ligomis, kurių buvo galima išvengti.
Pandemijos laikotarpiu augintinių įsigijimas Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, šoktelėjo aukštyn. Šunys tapo ištikimais nuotolinio darbo kompanionais, tačiau ne visi nauji šeimininkai buvo pasiruošę ilgalaikei atsakomybei.
„Matome, kad dalis žmonių, įsigiję šunį pandemijos metu, neįvertino, kiek laiko ir lėšų reikalauja tinkama augintinio priežiūra”, – pastebi praktikuojantys specialistai.
Atidėti vizitai virsta rimtomis problemomis
Viena dažniausių klaidų – profilaktinių vizitų atidėjimas. Kai augintinis atrodo sveikas, apsilankymas klinikoje nustumiamas į antrą planą. Tačiau būtent reguliarūs vizitai – kai veterinaras Vilniuje ar kitame mieste periodiškai apžiūri augintinį – leidžia pastebėti problemas ankstyvoje stadijoje.
Šunys, skirtingai nei žmonės, nemoka pasakyti, kad kažkas skauda. Jie prisitaiko, slepia diskomfortą, o simptomai tampa akivaizdūs tik tada, kai liga jau pažengusi. Odontologinės problemos, širdies ligos, sąnarių sutrikimai – visa tai galima valdyti, jei diagnozuojama laiku.
Vakcinacijos spragos kelia susirūpinimą
Ypatingą nerimą specialistams kelia situacija, kai šunų skiepai atidedami ar visiškai ignoruojami. Lietuvoje pasiutligės vakcina yra privaloma, tačiau kitos svarbios vakcinos – nuo maro, parvoviruso, leptospirozės – paliekamos šeimininkų nuožiūrai.
„Kai kurie žmonės mano, kad jei šuo gyvena bute ir retai išeina, jam skiepai nereikalingi. Tai pavojingas mitas”, – aiškina veterinarijos specialistai.
Parvovirusas, pavyzdžiui, yra itin atsparus išorinei aplinkai ir gali būti parneštas ant batų ar drabužių. Šuniui nereikia tiesioginio kontakto su sergančiu gyvūnu – pakanka užteršto paviršiaus.
Ekonominis spaudimas ar informacijos trūkumas?
Specialistai išskiria kelias priežastis, kodėl šeimininkai vengia veterinarinės priežiūros. Dalis žmonių susiduria su finansiniais sunkumais – veterinarijos paslaugos, kaip ir visa kita, pabrango. Kiti tiesiog neturi pakankamai informacijos apie tai, kas augintiniui iš tiesų būtina.
„Žmonės kartais nežino, kad suaugusį šunį irgi reikia skiepyti. Mano, kad jei šuniukas gavo skiepus, to pakanka visam gyvenimui”, – teigia praktikai.
Iš tiesų daugelis vakcinų reikalauja revakcinacijos kas metus arba kas trejus metus. Be to, vyresnio amžiaus šunims rekomenduojami profilaktiniai kraujo tyrimai, kurie padeda anksti aptikti inkstų, kepenų ar kitas problemas.
Ką siūlo specialistai
Veterinarai ragina šeimininkus nepamiršti kelių esminių dalykų. Pirma, profilaktinis vizitas bent kartą per metus turėtų tapti įpročiu – net jei augintinis atrodo puikiai. Antra, vakcinacijos kortelė turėtų būti reguliariai peržiūrima ir atnaujinama.
Trečia – nebijoti klausti. Geras specialistas visada paaiškins, kurie skiepai būtini, kurie rekomenduojami, ir padės sudaryti individualų sveikatos planą, atitinkantį konkretaus šuns poreikius ir šeimininko galimybes.
„Prevencija visada pigesnė nei gydymas. Ir kalbame ne tik apie pinigus – kalbame apie augintinio gyvenimo kokybę ir ilgumą”, – primena veterinarai.
Situacija nėra beviltiška
Nepaisant problemų, specialistai pastebi ir teigiamų tendencijų. Jaunesnė šeimininkų karta dažniau domisi augintinių sveikata, ieško informacijos, užduoda klausimus.
Auga ir sąmoningumas dėl kasdienės priežiūros – mitybos, fizinio aktyvumo, psichologinės augintinio gerovės. Tai teikia vilčių, kad skiepijimo spragos yra laikinas reiškinys, o ne ilgalaikė tendencija.
Kol kas svarbiausia – neprarasti budrumo ir nepamiršti, kad keturkojis šeimos narys pats savimi nepasirūpins.