Naujausiame žurnalo „Ateitis“ numeryje – vasaros kvapas. Visas numeris – pilnas kūrybiškumo, žmogiškųjų įkvėpimų ir grožio paieškų.

Guodos Kliučinskaitės tekste „Namų mokykla: kai mama tampa mokytoja“ savo mokymosi namuose patirtimi dalinasi Ilinojaus universiteto inžinerijos studentas Gilius Aleksa ir Indianoje sveikatos mokslus studijuojanti Žiba Kisieliūtė. Taip pat Giliaus mama Laima Aleksienė pasakoja, kad pasirinkimas mokyti namie leido vaikams puoselėti lietuvių kalbos žinias, augti krikščioniškai, rasti daugiau laiko bendravimui su skirtingo amžiaus broliais bei sesėmis, su tėčiu, kai jis grįždavo po darbo. Be to, toks mokymo būdas suteikė progą labiau prisiderinti prie vaiko poreikių, jo domėjimosi sričių.

Karolina Sadauskaitė kalbina jaunąją bardę Emiliją Statinaitę apie muziką, poeziją ir kūrybą.

Emilija sako: ,,Kūrybos nereikia spausti į kampą.“ Jaunoji bardė neseniai su bičiulėmis išleido dainuojamosios poezijos albumą vaikams ,,Debesėlių pily“.

Teresė Bernatonytė svarsto apie grožį ir prieina išvadą, kad grožis padeda pasaulį paversti namais. Teresė rašo: ,,Pasaulio istorijoje buvo tiek žiaurumų, kančios. Grožis, menas veikia lyg vaistas. Nebūtinai menas turi praktinės naudos, tačiau jis veržiasi gilyn į mūsų širdį. Grožį labai sunku išaiškinti. Jį reikia patirti.“

Gabija Karpauskaitė studijavo vaikų literatūros (edukologijos) magistrantūroje Kembridžo universitete, verčia knygas vaikams ir jaunimui. Gabija svarsto, ar reikia būti krikščioniu rašant krikščioniškomis temomis ir pastebi, jog „svarbiausia literatūroje jaunimui – viltis“.

Žurnale taip pat rasite fotografės Evgenios Levin gražiausių kadrų kolekciją. Kaip ji pati įvardina – tai jos kelionių užrašai. „Fotografija man yra ne tik darbas, tai – mano viso gyvenimo palydovas. Šis nuotraukų rinkinys yra dalis kasdienės matymo ir vaizduotės mankštos – mano bandymų visur ir visada atrasti grožį ir harmoniją“, – savo darbus pristato fotografė Evgenia Levin.

Romualdas Kriaučiūnas aptaria pradinius ateitininkų ir skautų santykius, kuriuos apibūdina taip: „Prisimenant pirmuosius lietuvių skautų žingsnius ir nuoširdų bendravimą su ateitininkais, galvon ateina nostalgiška daina, kurioje dainuojame: „Kartu užaugom, kartu pražydom…“

Goda Kotryna Užpelkytė klausia – kiek toli ieškoti išminties? – ir dalinasi savo surastu atsakymu: „Kažkada maniau – jei mano seneliai nėra partizanai, tremtiniai ar dalyvavę Sąjūdyje, tai nelabai turiu prieš kitus kuo pasididžiuoti ar pati ko nors iš jų įdomaus išgirsti. Koks tai buvo neteisingas ir nuostabą stabdantis požiūris! Tad nusprendžiau atrasti savo senelius bei jų tiesas iš naujo, perkelti save iš atsakančiojo į klausiančiojo (ir klausančiojo!) poziciją.“

Brolis salezietis Vytautas Markūnas SDB rašo apie Lietuvoje iki šiol mažai pažįstamą šv. Pranciškų Salezą: jo gyvenimo pavyzdžio ir idėjų, išdėstytų jo raštuose, svoris ir aktualumas per 500 metų nė kiek nesumenko. Atvirkščiai, dažnai atrodo (tai mėgsta pabrėžti ir popiežius Pranciškus), kad būtent šio šventojo stilius yra tas, kurio labiausiai reikia šiandienai – švelnumas, aiškiai matomas gerumas, paprastumas.

Žurnale taip pat skaitykite tekstą apie Gulago geografiją, baisiausias vietas žemėje. Straipsnyje apžvelgiamos pagrindinės kryptys, kur priverstiniams darbams buvo vežami lietuviai, ir aptariama, kokiomis ypatybėmis pasižymėjo atskiros Gulago vietos. „Grandioziniai sovietų tikslai – išnaudoti žemės turtus Sibiro tyruose ir už poliarinio rato – reikalavo milžiniškų žmogiškųjų išteklių ir čia be atodairos buvo naudojami politiniai kaliniai ir tremtiniai“, – rašoma tekste apie Gulagą.  

Romualdas Kriaučiūnas kalbina „Ateities“ bendradarbę JAV Ramunę Kubiliūtę, kuri žurnalo prenumeratų koordinatorės pareigas eina jau dešimt metų, taip pat nuolat bendradarbiauja rengdama tekstus. Ramunė dėkoja visiems, su kuriais bendradarbiaujant šie darbai tampa malonūs: malonu, kai pateikus klausimus, užkalbinti asmenys sutinka į juos atsakyti žurnalui. Nuoširdžiai ačiū ir bravo visiems, kurie yra sutikę dalyvauti tokiuose žurnalistiniuose užsiėmimuose!

Ilona Strumickienė žurnale pristato Adolfo Damušio demokratijos studijų centro veiklą. Adolfas ir Jadvyga Damušiai – ilgamečiai Ateitininkų federacijos nariai, vadovai, rėmėjai, vieni iš „Dainavos“ stovyklos steigėjų ir puoselėtojų. Ieškant geriausios formos, kaip užtikrinti A. ir J. Damušių gyvenimo ir veiklos įprasminimą, jų pradėtų darbų tęstinumą, buvo nuspręsta įsteigti specializuotą centrą, kuris pavadintas Adolfo Damušio demokratijos studijų centru.

Artėjant Ateitininkų federacijos pirmininko rinkimams, žurnale pateikiami kitur neskelbti dviejų kandidatų prisistatymai. Kandidatas teisininkas Vytis Turonis sako su pasitikėjimu pasivedantis Dievui, „kuriam visi mūsų darbai ir jaunystė, ir gyvenimas tebus palenkti“. Vytis pabrėžia: „Jeigu norime ateiti kurti, o ne griauti – svarbiausia klausytis, ką Dvasia kalba Bažnyčiai.“

Kitas kandidatas į pirmininko postą, teisininkas Vygantas Malinauskas, klausia, kokios reformos reikia ateitininkijai ir nuo ko ją pradėti? „Norime pokyčių, kurie išvestų ateitininkiją į naują lygį ir naują kokybę. Tuo labiau kad žvelgdami į nepaprastą mūsų organizacijos istoriją matome, kad praeityje kai kurie dalykai mūsų pirmtakams sekėsi daug geriau“, – svarsto Vygantas Malinauskas.

Žurnale prisimenamas prieš 100 metų gimęs Jungtinių Amerikos Valstijų ir Lietuvos diplomatas, žurnalistas Vytautas Antanas Dambrava. Teisininkas Vaidotas Vaičaitis prisimena: „Jeigu ne ambasadoriaus laiku ir vietoje ištartas padrąsinimas, šiuo metu Vilniaus universitete neveiktų studentų ateitininkų teisininkų korporacija Iustitia, nebūtų jo vardo studentų stipendijos. Didele dalimi būtent jis suformavo tai, kuo dabar esu profesine prasme (ir ne tik).“

Rubrikoje „Jaunieji rašo“ šįsyk – apie jausmus. 9 klasėje besimokanti Izabelė von Gravrock sako svajojanti apie Lietuvą, kurioje nebūtų gėda jausti: „Aš svajoju apie Lietuvą, kur kiekvienas asmuo, nesvarbu, jaunas ar senas, galėtų drąsiai šnekėtis su kitais, viską išsakyti, nebijoti parodyti tikrojo savęs.“

Naujausią žurnalo „Ateitis“ numerį kviečiame įsigyti Katalikų pasaulio knygynuose Vilniuje ir Šventojo Kazimiero knygyne Kaune – arba prenumeruoti svetainėje ateitieszurnalas.lt, skiltyje „Prenumerata“.