Lietuvoje energijos kaupiklių įsigijimui galima gauti valstybės paramą, kuri padengia nuo 20 iki 50 procentų investicijos. Tačiau daugelis namų savininkų apie tai net nežino arba bijo biurokratinių procedūrų. Išsiaiškinome, kokios paramos programos veikia 2025 metais, kam jos skirtos ir kaip realiai jas gauti.
Kokios paramos programos veikia šiuo metu
Lietuvoje energijos kaupiklių įsigijimui taikomas kelių lygių finansavimas. Pirmiausia, tai Aplinkos projektų valdymo agentūros administruojama Daugiabučių namų atnaujinimo programa, kuri apima ir privačius namus. Antra, veikia INVEGA paskolų lengvatiniai variantai namų modernizavimui. Trečia, savivaldybės kartais turi savo papildomas paramos schemas.
Daugiausiai naudojama būtent APVA programa „Viešųjų ir gyvenamųjų pastatų atnaujinimas”. Ji skirta ne tik daugiabučiams, bet ir privatiems namams, atitinkantiems tam tikrus kriterijus. Kompensacija gali siekti nuo 15 iki 40 procentų investicijos priklausomai nuo jūsų pajamų lygio ir namo energetinės klasės.
Kas gali pretenduoti į paramą
Parama nėra visiems vienoda. Yra kelios kategorijos, kurios nulemia paramos dydį. Pirma kategorija – mažas pajamas gaunančios šeimos. Jei jūsų šeimos narių bendros pajamos per mėnesį neviršija 3,5 bazinės socialinės išmokos vienam nariui, galite pretenduoti į didžiausią – 40 procentų kompensaciją.
Antra kategorija – vidutines pajamas gaunančios šeimos. Čia pajamų riba yra iki 5 BSI vienam nariui. Tokioms šeimoms skiriama 30 procentų kompensacija. Trečia kategorija – visos kitos šeimos, kurioms skiriama 20 procentų kompensacija.
Svarbu ir namo amžius. Namai, pastatyti iki 1993 metų ir turintys žemą energetinį efektyvumą (E, F, G klasės), gauna prioritetą. Taip pat svarbu, kad namas būtų registruotas kaip gyvenamasis ir būtų jūsų nuosavybė arba turėtumėte sutuoktinio sutikimą, jei namas bendrosios nuosavybės.
Kokias išlaidas kompensuoja valstybė
Ne visos išlaidos kompensuojamos vienodai. Valstybė dengia dalį įrangos įsigijimo kainos, bet ne visas susijusias išlaidas. Konkrečiai kompensuojama: energijos kaupimo baterijų įsigijimas, inverterio ir valdymo sistemos įsigijimas, montavimo darbai, projekto parengimas.
Nekompensuojamos: elektros instaliacijos modernizavimas (jei jūsų skydo reikia keisti), papildomi statybos darbai (pvz., jei reikia įrengti atskirą patalpą kaupikliui), transportavimo išlaidos, konkrečių gamintojų priemokos už dizainą ar papildomas funkcijas.
Maksimali kompensuojama suma vienam namui yra 15000 eurų. Tai reiškia, kad jei įsigyjate 10000 eurų vertės sistemą ir pretenduojate į 40 procentų paramą, gausite 4000 eurų kompensaciją. Jei sistema kainuoja 20000 eurų ir turite teisę į 30 procentų – vis tiek gausite tik 15000 × 0,3 = 4500 eurų, nes viršijate maksimalią ribą.
Kaip atrodo prašymo procesas
Pirmasis žingsnis – energetinio naudingumo sertifikato gavimas. Jums reikės pakviesti atestuotą specialistą, kuris įvertins jūsų namo energetinį efektyvumą ir išduos sertifikatą. Tai kainuoja apie 150-300 eurų, bet be šio sertifikato paramai nepretenuosite.
Antrasis žingsnis – techninės dokumentacijos parengimas. Jums reikės turėti išsamų plano aprašymą: kokią sistemą įsigyjate, kokia jos techninė specifikacija, kiek ji kainuos, kas ją montuos. Daugelis įrangos tiekėjų padeda parengti šią dokumentaciją nemokamai arba už simbolinį mokestį.
Trečias žingsnis – paraiškos pateikimas APVA sistemoje. Tai daroma elektroniniu būdu per APVA portalą. Reikės registruotis, užpildyti paraišką, įkelti visus dokumentus. Procesas gali užtrukti 1-2 valandas, jei turite visus dokumentus paruoštus.
Ketvirtasis žingsnis – laukimas sprendimo. APVA paraiškas vertina apie 30-60 darbo dienų. Jei visko užpildyta teisingai ir atitinkate kriterijus, gausite patvirtinimą. Jei ko nors trūksta – gausite prašymą papildyti dokumentus.
Penktasis žingsnis – sistemos įsigijimas ir montavimas. Tik gavus patvirtinimą galite įsigyti ir montuoti sistemą. Jei tai padarysite anksčiau – kompensacijos negausite. Po montavimo reikės pateikti visas sąskaitas, montavimo aktus, sistemos perdavimo-priėmimo dokumentus.
Šeštasis žingsnis – kompensacijos gavimas. Pateikus visus dokumentus, APVA per 30 dienų perveda kompensaciją į jūsų banko sąskaitą. Tai reiškia, kad iš pradžių turite sumokėti pilną sumą, o kompensaciją gausite vėliau.
Kokie dokumentai reikalingi
Sąrašas gana ilgas, bet jokių neįprastų dokumentų nereikia. Jums reikės: asmens tapatybės dokumento kopijos, namo nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų, šeimos narių pajamų pažymų (už paskutinius 3 mėnesius), energetinio naudingumo sertifikato, tiekėjo pasiūlymo su techninėmis specifikacijomis, montavimo sutarties projekto.
Jei namas bendrosios nuosavybės su sutuoktiniu – reikės sutuoktinio sutikimo notariškai patvirtinto arba abiejų pasirašytos paraiškos. Jei name gyvena kiti šeimos nariai vyresni nei 18 metų – jų pajamų pažymos taip pat įtraukiamos į bendrą skaičiavimą.
Sudėtingiausia dalis paprastai būna pajamų pažymos. Jei dirbate pagal darbo sutartį – gautipaprastai. Jei esate individuali veikla – reikės pateikti mokesčių deklaracijas. Jei gaunate pensiją – Sodros pažymos. Jei esate bedarbis – užimtumo tarnybos pažyma.
Kur dar ieškoti papildomos paramos
Kai kurios savivaldybės turi savo papildomas programas. Pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybė kartais skiria papildomas 5-10 procentų kompensacijas už ekologinius sprendimus. Kauno rajone veikia programa sodybinių namų savininkams su papildoma 15 procentų parama.
Verta kreiptis į savo savivaldybės aplinkos ar energetikos skyrių ir pasiteirauti, ar veikia kokios nors vietinės programos. Kartais jos nereklamuojamos plačiai, bet egzistuoja ir turi lėšų.
Be to, kai kurie energijos tiekėjai siūlo nuolaidas arba lengvatines sąlygas klientams, įsirengusiems kaupimo sistemas. Pavyzdžiui, „Ignitis” ir „Perlas Energija” turi specialius tarifus vartotojams su saulės baterijomis ir kaupikliais. Tai nėra tiesioginė parama, bet gali duoti papildomą 10-15 procentų ekonomijos per metus.
INVEGA lengvatinės paskolos
Jei nenorite laukti kompensacijos arba reikia didesnės sumos, galite pasinaudoti INVEGA administruojamomis lengvatinėmis paskolomis. Jos skirtos būtent namų energetiniam efektyvumui didinti. Palūkanų norma apie 1-2 procentai per metus, o paskolos terminas gali būti iki 10-15 metų.
Privalumai akivaizdūs: galite įsigyti sistemą dabar ir mokėti dalimis, o ekonomija elektros sąskaitose padės dengti paskolos įmokas. Pavyzdžiui, 8000 eurų paskola 10 metų su 1,5 procento palūkanomis reiškia apie 70-75 eurų įmoką per mėnesį. Jei energijos kaupiklis sutaupo 120 eurų per mėnesį – į kišenę vis tiek lieka 45-50 eurų.
Be to, lengvatinę paskolą galima derinti su APVA kompensacija. Tai reiškia, kad galite paimti paskolą pilnai sumai, o gavę kompensaciją – iš anksto padengti dalį paskolos.
Kaip apskaičiuoti realią naudą su parama
Įsivaizduokime konkretų pavyzdį. Jūsų šeima gauna vidutines pajamas ir pretenduojate į 30 procentų kompensaciją. Pasirenkate 12 kWh energijos kaupimo sistemą už 7500 eurų. APVA kompensacija – 2250 eurų. Jūsų reali investicija – 5250 eurų.
Jūsų metinės elektros sąskaitos buvo 2000 eurų. Su kaupikliu jos sumažėja 70 procentų – iki 600 eurų. Metinė ekonomija – 1400 eurų. Investicijos atsipirkimo laikas: 5250 / 1400 = 3,75 metų. Be paramos atsipirkimas būtų 7500 / 1400 = 5,35 metų.
Skirtumas akivaizdus – su parama investicija atsiperkja 1,6 metų greičiau. O per visą sistemos tarnavimo laiką (15-20 metų) sutaupysite 21000-28000 eurų, atėmus investiciją – grynas pelnas 15750-22750 eurų.
Dažniausios klaidos ir kaip jų išvengti
Pirmoji klaida – pradėti montavimą prieš gaunant patvirtinimą. Net jei esate tikri, kad gausite paramą, neskubėkite. Jei įsigyjate sistemą prieš oficialų patvirtinimą, kompensacijos negausite. APVA yra griežta šiuo klausimu.
Antroji klaida – neteisingas pajamų deklaravimas. Kai kurie žmonės bando sumažinti deklaruojamas pajamas, kad gautų didesnę kompensaciją. Tai nesunkiai paaiškėja tikrinant Sodros ir VMI duomenis, o pasekmės – ne tik paramos atsisakymas, bet ir galimos baudos.
Trečioji klaida – pasirinkti per brangią sistemą. APVA kompensuoja tik ekonomiškai pagrįstas išlaidas. Jei pasirenkate prabangiausią sistemą su visais „varpeliais”, o rinkoje yra pigesnių analogų su tokia pat funkcionalumu, gali būti, kad kompensuos tik standartinę kainą.
Ketvirtoji klaida – nepasitikrinti tiekėjo. APVA reikalauja, kad tiekėjas būtų oficialiai registruotas, turėtų reikiamus sertifikatus ir teiktų garantijas. Jei perkatе iš „pažįstamo”, kuris dirba neoficialiai – kompensacijos negausite.
Penktoji klaida – nesikreipti pagalbos. Jei kažkas neaišku arba nežinote, kaip užpildyti paraišką – kreipkitės į APVA konsultantus. Jie padeda nemokamai. Taip pat daugelis įrangos tiekėjų turi patirties su šiomis programomis ir gali padėti.
Ar verta laukti naujų programų
Nuolat kyla klausimas: gal verta palaukti, kol atsiras geresnių paramos sąlygų? Realybė tokia: paramos programos paprastai nesikeičia labai drastiškai. Kompensacijos procentai gali svyruoti 5-10 procentų, bet ne daugiau.
Be to, kol laukiate geresnių sąlygų, mokate pilnas elektros sąskaitas. Jei per metus galėjote sutaupyti 1500 eurų – tai ir yra tie „prarasti” pinigai. Per dvejus laukimo metus prarandate 3000 eurų, o galite laimėti maksimaliai 500-1000 eurų geresnėmis paramos sąlygomis.
Kitas aspektas – paramos programos turi ribotą finansavimą. Kai biudžetas išsenka, paraiškos sustabdomos. Geriau pretenduoti dabar, kai tikrai yra lėšų, nei laukti ir vėliau sužinoti, kad programa laikinai sustabdyta.
Ką daryti, jei paraiška atmesta
APVA atmeta maždaug 15-20 procentų paraiškų, dažniausiai dėl neteisingai pateiktų dokumentų arba neatitikimo kriterijų. Jei jūsų paraiška atmesta, nesusitvardykite. Pirmiausia išsiaiškinkite tikslią priežastį. Paprastai gausite raštišką atsakymą su paaiškinimu.
Jei priežastis – trūkstami ar neteisingi dokumentai, galite juos ištaisyti ir pateikti naują paraišką. Jei priežastis – neatitikimas kriterijų (pavyzdžiui, per didelės pajamos), galite bandyti kitais metais, jei pajamos pasikeis, arba ieškoti kitų finansavimo būdų.
Svarbu žinoti, kad turite teisę apskųsti APVA sprendimą. Jei manote, kad atmestis nepagrįstas, galite kreiptis į APVA vadovybę su prašymu persvarstyti. Apie 30 procentų apskundimų būna patenkinti.
Praktiniai patarimai iš patirties
Pirma, pradėkite procesą anksčiau nei planuojate įsigyti sistemą. Idealus laikas – 4-6 mėnesiai prieš planuojamą pirkimą. Tai duoda pakankamai laiko visiems procesams.
Antra, susirinkite visus dokumentus iš anksto ir pasitikrinkite, ar viskas teisinga. Nereguliarus raštas pajamų pažymoje, pasibaigusi paso galiojimo data – smulkmenos, kurios gali sustabdyti procesą savaitėms.
Trečia, fotografuokite viską. Prieš montavimą, montavimo metu, po montavimo. Kartais APVA prašo papildomų įrodymų, kad darbai tikrai atlikti, ir nuotraukos labai padeda.
Ketvirta, laikykite visas originalias sąskaitas ir kvitus. Net jei tiekėjas sako, kad pakaks kopijų – originalai visada patikimesni ir kartais būna reikalaujami.
Penkta, komunikuokite su APVA. Jei kažkas neaišku, klauskite. Jei vėluojate su dokumentais, praneškite. Geras bendradarbiavimas dažnai padeda išvengti problemų.
Alternatyvos, jei negaunate valstybės paramos
Net jei nepatenkat į APVA programą, yra kitų būdų sumažinti investiciją. Bankai siūlo vartojimo paskolas su palūkanomis nuo 4-6 procentų per metus. Tai ne tiek patrauklu kaip INVEGA 1-2 procentai, bet vis tiek priimtina.
Kai kurie įrangos tiekėjai siūlo išsimokėtines mokėjimo sąlygas be palūkanų arba su minimaliomis palūkanomis. Pavyzdžiui, 12 mėnesių išsimokėjimas be palūkanų 7000 eurų sumai reiškia apie 583 eurų per mėnesį. Jei kaupiklis sutaupo 100-120 eurų per mėnesį, faktinė jūsų našta – apie 460-480 eurų.
Dar vienas variantas – pradėti nuo mažesnės sistemos, kurią galite sau leisti, ir vėliau išplėsti. Pavyzdžiui, įsigyti 8 kWh sistemą vietoj 15 kWh. Mažesnė investicija, bet vis tiek gera ekonomija, o po metų-dvejų, kai sistema pradės „mokėti už save”, galite pridėti papildomų modulių.
Ateities perspektyvos
Europos Sąjunga 2025-2027 metais planuoja išplėsti energetinio efektyvumo programas. Tikėtina, kad Lietuva gaus papildomą finansavimą, o tai gali reikšti didesnes kompensacijas arba lengvesnes prieigos sąlygas.
Be to, didėjant technologijų prieinamumui ir mažėjant kainoms, net be paramos sistemos tampa vis labiau apsimokančios. 2020 metais vidutinė sistema kainavo 12000-15000 eurų, dabar – 6000-9000 eurų. Po 3-5 metų kainos gali kristi dar labiau.
Taigi, ar gauti paramą, ar ne – energijos kaupikliai vis tiek apsimoka. Bet su parama jie apsimoka dvigubai greičiau ir daro investiciją prieinamą kur kas platesniam žmonių ratui.
Šaltinis: Energijos kaupikliai namams