Kaimynas įsirengė ir giria. Kolega pasakoja apie perpus mažesnes sąskaitas. Internete – dešimtys reklamų, žadančių šiltus namus už centus. Šilumos siurbliai tapo viena karščiausių temų tarp namų savininkų. Bet ar tikrai jie tinka visiems? Ir kaip išsirinkti, kai pasiūlymų jūra?
Kaip tai veikia: fizika paprastai
Šilumos siurblys nedaro stebuklų – jis tiesiog perkelia šilumą iš vienos vietos į kitą. Šaldytuvas atima šilumą iš vidaus ir išleidžia ją į virtuvę. Šilumos siurblys daro tą patį, tik atvirkščia kryptimi – paima šilumą iš lauko ir perkelia į vidų.
Net šaltame ore yra šilumos energijos. Minus penkiolika laipsnių – vis dar šilčiau nei absoliutus nulis. Šilumos siurblys sugeba išgauti šią energiją ir panaudoti namų šildymui. Kuo šilčiau lauke, tuo efektyviau jis dirba. Kuo šalčiau – tuo daugiau elektros sunaudoja.
Būtent todėl Lietuvos klimatas – įdomus iššūkis. Mūsų žiemos ne tokios šaltos kaip Skandinavijoje, bet ir ne tokios švelnios kaip Vakarų Europoje. Tai reiškia, kad siurblys veiks gerai didžiąją metų dalį, bet šalčiausiomis savaitėmis gali reikėti papildomo šildymo šaltinio.
Trys pagrindiniai tipai
Oras-oras – paprasčiausias ir pigiausias variantas. Paima šilumą iš lauko oro ir tiesiogiai šildo patalpų orą. Veikia kaip kondicionierius atvirkščiai. Privalumas – greita instaliacija, santykinai maža kaina. Trūkumas – šildo tik orą, netinka karšto vandens ruošimui, efektyvumas krenta šaltomis dienomis.
Oras-vanduo – universalesnis sprendimas. Paima šilumą iš oro, bet perduoda ją į vandens sistemą. Gali šildyti radiatorius, grindis, ruošti karštą vandenį. Populiariausi šilumos siurbliai oras vanduo dominuoja rinkoje būtent dėl šio universalumo – vienas įrenginys išsprendžia kelis poreikius.
Gruntas-vanduo – efektyviausias, bet ir brangiausias. Šilumą ima iš žemės, kur temperatūra ištisus metus stabili. Reikalauja gręžinio arba horizontalaus kolektoriaus, kas ženkliai padidina pradinę investiciją. Tačiau eksploatacijos kaštai mažiausi.
Namo dydis ir izoliacija: nuo ko prasideda skaičiavimai
Prieš renkantis konkretų modelį, būtina žinoti savo namo šilumos poreikį. Tai priklauso nuo dviejų pagrindinių faktorių: ploto ir izoliacijos.
Naujos statybos namas su gera izoliacija gali reikalauti vos 30-50 vatų šildymo galios kvadratiniam metrui. Senas, blogai izoliuotas – 100-150 vatų. Skirtumas milžiniškas: tam pačiam 150 kvadratų namui vienam atveju užteks 7 kW siurblio, kitam – reikės 20 kW.
Čia slypi dažna klaida. Žmonės renkasi siurblį pagal namo plotą, neįvertinę izoliacijos. Rezultatas – per silpnas įrenginys, kuris nepajėgia sušildyti namų šalčiausiu metu, arba per galingas, kuris kainuoja daugiau nei reikėjo.
Profesionalus šilumos nuostolių skaičiavimas – investicija, kuri atsiperka. Tai kainuoja keliasdešimt eurų, bet padeda išvengti klaidų už tūkstančius.
Kas slepiasi už COP skaičiaus
Parduotuvėse ir reklamose matysite santrumpą COP – Coefficient of Performance. Tai efektyvumo rodiklis, rodantis, kiek šilumos siurblys pagamina sunaudodamas vieną kilovatvalandę elektros.
COP 4 reiškia, kad iš vieno kWh elektros gausite keturis kWh šilumos. Skamba puikiai – bet yra niuansų.
COP matuojamas laboratorinėmis sąlygomis, dažniausiai esant +7°C lauko temperatūrai. Kai termometras rodo -15°C, tas pats siurblys gali pasiekti tik COP 2 ar mažiau. Realus sezono vidurkis – vadinamasis SCOP – dažniausiai būna mažesnis nei reklaminis COP.
Tai nereiškia, kad skaičiai meluoja. Tiesiog juos reikia suprasti kontekste. Šilumos siurbliai kaip pasirinkti tinkamą – klausimas, kurio atsakymas priklauso nuo daugelio faktorių, ne vien nuo reklaminio COP.
Triukšmas: tema, apie kurią pamiršta
Lauko blokas sukuria garsą. Kai kurie modeliai – tylesnį, kai kurie – garsesnį. Tai gali tapti problema, jei įrenginys stovi prie miegamojo lango arba šalia kaimynų sklypo ribos.
Modernūs modeliai pasiekia 35-45 decibelų lygį – tai maždaug kaip tylus šnabždesys ar biblioteka. Senesni ar pigesni variantai gali kelti 55-60 decibelų – jau pastebimai garsiau.
Triukšmo lygį verta tikrinti specifikacijose ir, jei įmanoma, išgirsti veikiantį įrenginį prieš perkant. Taip pat svarbu apgalvoti lauko bloko vietą – toliau nuo langų, toliau nuo kaimynų, ant vibracijas slopinančio pagrindo.
Papildomi kaštai, apie kuriuos nepasakė
Siurblio kaina – tik dalis investicijos. Pridėkite montavimą, elektros tinklo atnaujinimą, buferinę talpą, kartais grindų šildymo įrengimą.
Realus biudžetas oras-vanduo sistemai vidutinio dydžio name – 8 000-15 000 eurų su montavimu. Gruntas-vanduo – dar 5 000-10 000 eurų papildomai dėl gręžinio.
Subsidijos: pagalba, kurios verta paieškoti
APVA reguliariai skelbia kvietimus, pagal kuriuos galima gauti iki 50 procentų sistemos kainos. Svarbu: subsidijas dažniausiai galima gauti tik prieš pradedant darbus – pirkti ir tada kreiptis kompensacijos dažniausiai per vėlu.
Kada šilumos siurblys nėra geriausias pasirinkimas
Ne kiekvienam namui siurblys – optimaliausias sprendimas. Labai blogai izoliuoti namai turėtų pirmiau investuoti į izoliaciją. Namai su senais, mažo ploto radiatoriais gali nepajėgti perduoti pakankamai šilumos žemoje temperatūroje.
Visa kita – šilumos siurblys dažniausiai prasminga investicija. Ypač naujos statybos namuose su grindų šildymu, kur sistema veikia savo stichijoje.