Įžengus į pal. kun. Mykolo Sopočkos hospiso kiemą, apsodintą įvairiaspalvėmis gėlėmis, pravėrus hospiso duris, pasijunti lyg namuose. Jaukias patalpas puošia paveikslai, piešiniai, suvenyrai – beveik viskas žmonių padovanota. Pacientai su artimaisiais gali susitikti ir laiką leisti jaukiame svečių kambaryje su minkštais krėslais, iš šalia esančios virtuvės sklinda naminio maisto kvapas. Kaip teigia ilgametė hospiso darbuotoja, direktorės pavaduotoja Aneta Gurnevič, tikslas toks ir yra, kad čia kiekvienas kuo labiau pasijaustų lyg namuose. Su Aneta kalbamės apie Dievo Gailestingumą, kuris hospise reiškiasi konkrečiais darbais. Pasak pašnekovės, hospise galvojama ne tiek apie mirtį, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, bet apie gyvenimą, kurio sklidina kiekviena diena – juk mes visi turime tik šią dieną.

Pal. kun. Mykolo Sopočkos hospisas – pirmasis hospisas Lietuvoje. Kokia buvo pati pradžia, kodėl suteiktas būtent Sopočkos vardas?

Mūsų hospiso pradžia siekia 2008 metus, kai hospiso įkūrėja ir direktorė sesuo Michaela Rak iš Gailestingojo Jėzaus seserų kongregacijos kardinolo Audrio Juozo Bačkio buvo pakviesta į Lietuvą įkurti pirmąjį hospisą Lietuvoje. Kadangi kardinolas važinėjo į Prancūziją ir kitas Vakarų šalis bei matė, kaip funkcionuoja hospisai, jis jautė poreikį, kad tokia profesionali įstaiga atsirastų ir Lietuvoje.