Yra vaikų, kurie neatsako į šaukimą vardu. Kurie žiūri į pasaulį pro savo filtrą – ryškesnį, garsesnį arba priešingai – duslesnį, tylesnį, kur kas jautresnį. Tokiems vaikams reikia ne pataisymo, o supratimo. Ne „suderinimo“, o tilto, kuriuo mes galėtume pereiti į jų realybę, neprašydami, kad jie peržengtų savąją. Tam dažnai pasitarnauja būtent lavinamosios priemonės.

Ne sausos lentelės su raidėmis ar skaičiais. Ne garsiai cypiantys plastikiniai žaisliukai iš prekybos centrų lentynų. O daiktai, kurie skirti jausti, spausti, gniaužti, trinti, liesti, susitelkti, nusiraminti. Daiktai, kurie iš tikrųjų veikia – nes kalba vaiko kalba.

Kodėl lavinamosios priemonės yra daugiau nei tik žaislai

Kalbame apie jutiminį pasaulį. Kai kuriems vaikams, ypač autistams, jutimai yra tai, per ką jie jaučia saugumą. Arba jo stoką. Todėl kai kurios lavinamosios priemonės tampa ne pramoga, o būtinybe. Minkšti kamuoliukai, sensorinės kojinės, šviesą skleidžiantys cilindrai ar net sveriamos liemenės – tai nėra mada. Tai priemonės, padedančios pasiekti vaiką be spaudimo.

Kas iš tikrųjų padeda?

Tėvams, ieškantiems žaislų autistams, dažnai tenka sukti galvą – ar tai veiks? Ar vaikas priims? Čia ne egzistuoja universalus atsakymas, bet yra keletas dažnai pasiteisinančių kategorijų:

• Sensoriniai žaislai bei žaislai autistams – spaudžiami, traukiami, mirguliuojantys ar tekantys skysčiai padeda vaikams sutelkti dėmesį, nusiraminti.
• Sveriamos priemonės – apklotai ar liemenės, kurios suteikia kūnui stabilumo pojūtį.
• Minkšti, taktiliniai paviršiai – kilimėliai, pagalvėlės, tekstilė su skirtingais paviršiais padeda lavinti prisilietimo pojūtį ir mažina nerimą.
• Garso kontrolės įrankiai – ausinės ar užuolaidėlės nuo triukšmo. Kai kurie vaikai tiesiog negali sukoncentruoti dėmesio garsioje aplinkoje.
• Vaizdinės priemonės – paveikslėlių kortelės, veiklos lentelės, kurios padeda vaikui suprasti dienos struktūrą, mažina stresą.

Švelni pažintis su pasauliu, o ne pataisymas

Kai kurios lavinamosios priemonės atrodo labai paprastos – net primityvios. Tačiau jų esmė – ne išorėje. Jos veikia ne tuo, ką daro, o kaip jaučiasi vaikas su jomis. Ir dažnai tėvai pastebi, kad vienas mažas daiktas tampa tuo įrankiu, kuris padeda vaikui nurimti prieš miegą, susikaupti mokykloje, neįsiplieksti prie naujų žmonių.

Žaislai autistams – kada verta pabandyti?

Kai kyla klausimų apie vaiko elgesį, kai atrodo, kad tradiciniai ugdymo būdai neveikia, verta pradėti nuo jutimo. Ir tai net nebūtinai reiškia autizmo diagnozę. Šios priemonės padeda įvairiems vaikams: nerimaujantiems, impulsyviems, jautriems garsui ar prisilietimui.

Švelnus žaislas gali būti geriausias tarpininkas tarp vaiko ir pasaulio. Tik reikia pasirinkti ne tai, kas madinga, o tai, kas tikrai tinka. Tai, kas jaučiasi kaip saugumas. O saugume vaikai ne tik atsipalaiduoja – jie auga.