Ateitininkai švenčia: kaip kviesime kurti 2020-aisiais?

2020-ieji, Ateitininkų metai, mums neabejotinai yra ir bus naujų iššūkių kupinas, intensyvus, bet ir ypatingai džiaugsmingas laikas. Šiais metais kiekvienas kviečiamas ateiti kurti, o kaip tai daro patys ateitininkai – sužinosite šiame interviu. 

Apie įsibėgėjančius metus – pasiruošimą, reikšmę, idėjas ir nuotaiką pasakoja Ateitininkų metų nacionalinio biuro koordinatorė Liudvika Streikutė, filosofinių skaitymų organizatorė Emilija Pundziūtė-Gallois bei sendraugiai ateitininkai Valdas ir Lina Malinauskai, kurių šeimos nuotrauka puošia šio žurnalo viršelį.

Lina ir Valdas Malinauskai, sendraugiai ateitininkai ir ilgamečiai organizacijos nariai

Lina ir Valdas Malinauskai | Nuotr. asmeninio arcyvo

Kaip ilgamečiai organizacijos nariai, kokia nuotaika pasitinkate Ateitininkų metus?

2020 Ateitininkų metų paskelbimas kiekvienam atskirai ir visiems kartu kaip organizacijai yra naujas įkvėpimas, naujas gūsis, „susišaukimas“, dar kartą save patikrinti, kokie mes esame, kas yra tie mus supantys žmonės, kokią žinią nešame Lietuvai. Nuostabu matyti, koks reikšmingas yra šis įvykis mūsų jaunimui, kaip jiems tai svarbu, kokie jie pilni įkvėpimo kalbėti ir skleisti žinią apie savo organizaciją, įsitikinimus, vertybes. Nuostabu. Labai linkime organizacijai neprarasti šio jaunatviško entuziazmo.

Abu esate sendraugiai ateitininkai – nuo jaunų dienų matėte, kaip ir kuo ateitininkai gyvena. Kaip per tuos metus, nuo jūsų įsitraukimo į ateitininkiją, keitėsi organizacija?

Kai mes įsijungėme į ateitininkų veiklą, ateitininkija buvo jaunimo sąjūdis, besiformuojantis visoje Lietuvoje dėka entuziastų ir Bažnyčios palaikymo. Su tuo entuziazmu ir troškimais mes užaugome. Metams bėgant, ateitininkija tapo organizacija su visa savo struktūra ir strategija, komunikacija bei vizija savo veikloje.

Kokią Ateitininkų federaciją matote šiandien, švenčiančią 110-ąjį jubiliejų? Už ką pagirtumėt, o gal dar kur reiktų pasitempti?

Yra kaip yra. Esame jaunimo organizacija – laisvoje Lietuvoje. Gerai ir gražiai gyvenantys sau. Dažnai žvilgčiojantys, ką čia nuveikus, ką veikia kiti, bet neišsigryninę savasties. Organizacija be drąsios ambicijos „keisti pasaulį“. Čia turbūt apie tą drungnumą… Apie lyderių stoką, apie skaitlingumą ir užsidarymą savuose ratuose. Todėl nuoširdžiai džiaugiamės, kad šių metų renginiai turi tikslą atsiverti visuomenei, kviesti ją pažinti ateitininkus, jungtis prie jų veiklų. Ir be galo džiaugiamės visomis tomis veiklomis, renginiais, vienkartiniais ar tęstiniais projektais, kurie gal pakeis niekada apie ateitininkus negirdėjusių jaunuolių gyvenimus.

Jei neklystu, bendram gyvenimui jus taip pat suvedė ateitininkija. Šiandien šeimoje – jūs ir jūsų vaikai – beveik visi turite ženklelius. Ar ateitininkiški principai daro įtaką bendram šeimos gyvenimui?

Neabejotinai taip. Ateitininkija – tai gyvenimas, ne hobis, ne laisvalaikis, ne visuomeninė veikla. Ideologija, principai, ateitininko įžodis – įsipareigojimas. Kurdami santuoką – įsipareigojome vienas kitam. Davę ateitininko įžodį – įsipareigojimą perduodame kaip estafetę – savo vaikams, draugams, mus supantiems žmonėms. 

Emilija Pundziūtė-Gallois, Ateitininkų metų filosofinių skaitymų organizatorė

Emilija Pundziūtė-Gallois | Nuotr. asmeninio archyvo

Organizacija sulaukė ne tik gražaus 110-ojo jubiliejaus, tačiau 2020-ieji paskelbti Ateitininkų metais ir nacionaliniu mastu. Kodėl šie metai svarbūs ne tik mums, bet ir visai Lietuvai?

Ateitininkų organizacija turėjo didelę reikšmę Lietuvai, ypatingai atkuriant ir atkūrus nepriklausomybę 1918 metais. Ji išugdė daug šviesaus, patriotiško jaunimo, išaugino daug iškilių asmenybių, kūrusių Lietuvos valstybę ir prisidėjusių prie Lietuvos visuomenės gerovės: Seimo narių, ministrų, karių, kunigų, profesorių, mokytojų, rašytojų, gydytojų, filosofų. Išeivijoje ateitininkija taip pat nemažai pasitarnavo lietuvybės išsaugojimui, o Lietuvai vėl atgavus laisvę, tapo viena svarbiausių jaunimo narystės organizacijų. Narystės organizacija reiškia, kad jos tikslas ne rašyti projektus ir gauti finansavimą kokiai nors vienkartinei veiklai ir ne siekti kokių nors konkrečių politinių tikslų, o ugdyti atsakingus, aktyvius ir bendrajam gėriui jautrius Lietuvos piliečius, katalikus. 2020-ųjų paskelbimas Ateitininkų metais – svarbus šios organizacijos pripažinimas jaunimo ugdymo baruose, paskatinimas tęsti ir – būkim drąsūs – plėsti veiklą. 

Netrukus prasidės Ateitininkų metų filosofinių skaitymų ciklas, viešos diskusijos. Esate viena iš šių skaitymų organizatorių. Kaip ir kodėl kilo mintis surengti tokius skaitymus?

Mintis surengti skaitymus kilo diskutuojant su filosofijos magistru ateitininku Martynu Darškumi ir jo žmona Elena. Norėjome, kad ateitininkų metais pasinaudotume proga sugrįžti prie savo pačių idėjinių šaknų, prisiminti, o kai kuriais atvejais – ir atrasti ateitininkų mąstytojų tekstus, iš naujo aptarti jų aktualumą. Juolab, kad ateitininkų mąstytojai, tokie kaip Pranas Kuraitis, Stasys Šalkauskis, Pranas Dovydaitis, Antanas Maceina, Juozas Girnius ir kiti, daug davė ne tik mūsų organizacijai, bet ir Lietuvos filosofinės minties raidai platesniąja prasme. Pripažinkime, šiandien esame tapę puikiais komunikatoriais ir projektų vadybos specialistais, o autentiško ir kokybiško idėjinio turinio kartais pritrūksta. Šių skaitymų tikslas – semtis prasmingų idėjų Lietuvai ir jos ateičiai, mokytis ir augti. 

Per pirmąjį susitikimą kartu su prof. Arūnu Sverdiolu buvo nagrinėjamas ir aptariamas ateitininko filosofo Stasio Šalkauskio tekstas. Kokias temas planuojate paliesti ir kokios laukia vėliau?

Kitame susitikime, kuris jau suplanuotas kovo 30 dieną, kartu su dr. Daliumi Jonkumi aptarsime Antano Maceinos kultūros filosofijos tekstus. Vėlyvą pavasarį norėtume sugrįžti prie Juozo Girniaus ir jo veikalo „Žmogus be Dievo”. Vasarą ir rudenį ketiname nagrinėti Prano Dovydaičio, Stasio Ylos, Prano Kuraičio idėjas. Mūsų sumanymas: aptarti šiandien aktualias temas arba iki šiol mažiau nagrinėtas ateitininkų filosofų mintis, taip pat padiskutuoti, kokią reikšmę jos turėjo Lietuvos visuomenei ar netgi platesniems Europos, pasaulio moksliniams kontekstams. Taip pat būtų įdomu pažvelgti ir į tai, ką tyrinėja ir apie ką rašo dabartiniai organizacijos užauginti filosofai. 

Kaip manote, kiek ir kodėl garsių ateitininkų filosofų mintys yra aktualios šiandien? Galbūt jos svarbios tik ateitininkams?

Ateitininkų filosofai iš tiesų buvo ir yra Lietuvos filosofai. Nors daugeliui iš jų buvo svarbus jaunimo, ypač ateitininkiško jaunimo, ugdymas, jie nagrinėjo visai Lietuvos valstybei, visuomenei ar apskritai žmonijai svarbias problemas: kultūra, religija, pedagogika, patriotizmas ir t.t. Šiuos filosofus nagrinėja Lietuvos mokslininkai ir apie juos universitetuose mokosi filosofijos studentai. Kai kurios idėjos galbūt nėra lengvai atsiejamos nuo tų kontekstų, kuriuose jos gimė – 20 amžiaus metu –, bet esu įsitikinusi, kad labai daug ko ir šiandien iš šių mąstytojų galime išmokti.

Kurių ateitininkų mąstytojų mintys jums yra įdomiausios ir labiausiai praturtinančios?

Mane labai žavi Stasys Šalkauskis: jo išmintingas nuosaikumas, krikščioniškas humanizmas, atvirumas universalioms vertybėms, jomis siekiant unikalios tautinės išraiškos, bet kartu vengiant neapmąstyto, šiandien kartais beveik paradinio, nukrypimo į radikalų nacionalizmą ar net autoritarizmą – tiek ideologinį, tiek politinį. Man imponuoja Šalkauskio pagarba demokratijai, žmogaus laisvei, jo atvirumas pasauliui ir pagarba kitoms tautoms, taip pat sąžiningas žvilgsnis į tautos istoriją. 

Apskritai uždegantis yra visų minėtų ateitininkų filosofų angažavimasis visuomenei, Lietuvai, jos kultūrai. Kai kurie iš jų galėjo tiesiog užsidarę rašyti arba važinėti po užsienio universitetus ir tapti garsiais europinio ar net pasaulinio masto filosofais, t.y. siekti asmeninės profesinės sėkmės, kaip šiandieniniam gabiam Lietuvos jaunimui dažnai įprasta, tačiau pasiaukojo tautos ugdymui ir jos kultūros puoselėjimui.

Liudvika Streikutė, Ateitininkų metų nacionalinio biuro koordinatorė

Liudvika Streikutė (dešinėje) | Nuotr. Ridas Damkevičius

Liudvika, jums teko atsakomybė būti Ateitininkų metų nacionalinio biuro koordinatore. Kaip vyko pasiruošimas, ar jau įsibėgėjo darbai? 

Ateitininkų metų nacionalinis biuras pasiruošimo darbus pradėjo dar praeitų metų spalį, ir šiandien susideda iš trijų darbo grupių: komunikacijos, pardavimų bei renginių organizavimo. Biurui priklauso daugiau nei 40 žmonių. Džiaugiuosi jų entuziazmu ir pasiryžimu priimti šį iššūkį. Reikėjo laiko suprasti, kaip dirbti, nuo ko pradėti, nes Ateitininkų metai – didelis projektas. O kadangi labai laukėme šių metų ir jiems daug ruošėmės – jie atėjo nepaprastai greitai.

Kokius renginius šiemet planuojate?

Kiekvienas kraštas ir sąjungos toliau organizuos tradicinius renginius, tačiau nacionalinio biuro planuose numatyta nemažai išskirtinių, tik šiems jubiliejiniams metams skirtų iniciatyvų ir renginių. Mus džiugins iniciatyva – 110 pamokų Lietuvos mokyklose, kuriose pristatysime ir ateitininkus. Norime pasiekti kuo daugiau jaunų žmonių įvairiuose Lietuvos miestuose. 

Taip pat 2020 metus simboliškai paminėsime bėgdami 2020 kilometrų kartu su ateitininkais bei jų bičiuliais visame pasaulyje. Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje organizuojame paskaitų ciklą bendradarbiaudami su Adolfo Damušio demokratijos studijų centru apie garsius filosofus ateitininkus. Tikimės, kad jau šią vasarą pristatysime parodą apie ateitininkų istoriją. 

Biuras jau ruošiasi ir pagrindiniam šių metų ateitininkų renginiui – jubiliejiniam XVII Kongresui, kuris vyks Vilniuje liepos 31-rugpjūčio 2 dienomis. Kongrese laukiame ateitininkų iš visos Lietuvos bei užsienio, nes būtent šis renginys – vieta ir laikas susiburti mums visiems. Kongreso metu kviesime kalbėti apie jaunimo ugdymo svarbą iš skirtingų perspektyvų.

2020-iesiems parinkote šūkį „Ateikite kurti“. Kaip jį paaiškintumėte?

Šiais kun. Arvydo Žygo žodžiais kviečiame jauną žmogų plačiąją prasme įgalinti savo talentus kuriant visuomenei ir sau. Dažnai žodis kūryba mums asocijuojasi su menu, tačiau ateitininkai kviečia į jį pažvelgti šiek tiek plačiau – prisijungti prie mūsų, visapusiškai augti ir tobulėti per visas mūsų siūlomas veiklas.

Į ką Ateitininkų metais jūs, organizatoriai, koncentruojatės: šventės paminėjimą, visuomenės supažindinimą su organizacija ar kvietimą jaunam žmogui įsijungti?

Pirmiausia, norime supažindinti visuomenę su mūsų veikla ir pakviesti žmones kurti drauge. Šiandien žodis ateitininkai nebėra žinomas taip plačiai kaip tarpukariu. Tikime, kad kartu su visu biuru galime šį faktą pakeisti.

Ne mažiau svarbu, kad šie metai būtų džiaugsmingi mums patiems. Šįmet kviečiame visuomenę ateiti kurti, bet tikiuosi, kad ir patys ateitininkai gyvens šiuo šūkiu. Kad kiekvienas iš mūsų atras savyje norą kurti, o tada savo pavyzdžiu pakvies ir kitus kurti drauge.

Susiję straipsniai

Privacy Preferences
When you visit our website, it may store information through your browser from specific services, usually in form of cookies. Here you can change your privacy preferences. Please note that blocking some types of cookies may impact your experience on our website and the services we offer.