„Akivaizdu, kad meilė savo kraštui yra tai, kas jį saugo ir gerais, ir sunkiais laikais, o mylime tai, ką pažįstame. Todėl kasmet rengiame mototurizmo ralį, kuris yra viena gražiausių iniciatyvų pažinti savo kraštą lankant kultūros paveldui ir šalies istorijai reikšmingas vietas, ir sykiu turint galimybę smagiai pasivaržyti su kitomis komandomis“, – sako birželio pradžioje vykusio motociklininkų ralio organizatorė Birutė Vaitkutė.
Pasak jos, tai turbūt vienintelis renginys Lietuvoje, kuris per tokį trumpą laiką – vos vieną dieną – aktualizuoja daugelį LR Seimo paskelbtų tais metais minimų progų; pavyzdžiui, šiemet minimi „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos bei Romo Kalantos jubiliejiniai metai. Lankydami šiems istoriniams įvykiams ir jų herojams svarbias vietas ralio dalyviai turi galimybę istoriją pažinti ir suasmeninti, o taip pat laimėti „turiningiausios kelionės“ taurę, kurią šiemet skyrė Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Daugiau apie ralio tradicijas, dalyvius ir aplankytas vietas pasakoja organizatorė B. Vaitkutė.
Mototurizmo ralis vyksta kasmet jau daugiau nei dešimtmetį. Kas Jus, kaip pagrindinę organizatorę, motyvuoja tęsti šią ilgametę tradiciją?
Pirmiausia, ralio organizavimas ir maršrutų rengimas yra puiki proga man pačiai turiningai pakeliauti ir geriau pažinti Lietuvą, o taip pat paminėti Seimo paskelbtus atmintinus metus – dažniausiai temas ir lankytinas vietas parenkame pagal juos. Motoralio metu turime galimybę sustoti ir tyrinėti ten, kur greičiausiai nebūtume sumanę užsukti. O užvis labiau džiugina lankomose vietose sutikti vietiniai žmonės, saugantys ir puoselėjantys istorinę atmintį.
Kokiais principais vadovaujatės parinkdami motoralio maršruto punktus-lankytinus objektus?
Pagrindinė nuostata – kad lankomame objekte galėtume sužinoti ne vien sausus faktus, nes tai galime padaryti atsivertę enciklopediją, bet ir patirti gyvo pažinimo džiaugsmą, kuris mumyse kažką sujudintų, sukeltų emocijas. Tikiu, kad būtent patirta emocija suartina mus su įvykiais ir žmonėmis. Pavyzdžiui, pokalbis, įvykęs tarp kunigo, dabar kardinolo, Sigito Tamkevičiaus ir tuometinio vyskupo, vėliau kardinolo, Vincento Sladkevičiaus Nemunėlio Radviliškyje, kurio metu V. Sladkevičius palaimino „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ leidybos iniciatyvą. Jeigu prieš ralį mums tai galėtų atrodyti kaip eilinis istorinis faktas, tai siekiame, kad po ralio ta vieta ir tas įvykis dalyviams taptų svarbus asmeniškai.
Sukaupta patirtis rodo, kad lankomų objektų puošnumas, didingumas tam neturi didelės reikšmės, o geriausia istoriją pažinti bendraujant su jos liudininkais, todėl tokiems susitikimams visuomet teikiame prioritetą.
Kaip vyksta ralio komandų varžytuvės ir kaip nustatomi laimėtojai?
Dalyviai startuoja Vilniuje, 7 valandas važinėja motociklais po Vilniaus ir Kauno regioną, lanko mūsų siūlomas įdomias vietas, vykdo jose užduotis ir pelno taškus, galiausiai finišuoja Kaune. Šiemet komandų buvo apie 80, o dalyvių – apie 400.
Dalyviams pateikiame knygelę su visais siūlomais objektais ir užduotimis. Kiekvienas objektas įvertintas taškais, kurie priklauso nuo užduoties sudėtingumo ir lankomos vietos pasiekiamumo. Žinoma, visų siūlomų objektų aplankyti per vieną dieną neįmanoma, todėl komandos turi susikurti strategiją, kaip ir kur keliaus, o laimi surinkusios daugiausia taškų.
Kuo išskirtinis šių metų ralis – kokios temos jame buvo gvildenamos?
Šiemet minime „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“, disidento Romo Kalantos, karaimų, spaustuvininko Pranciškaus Skorinos, Lietuvos Konstitucijos metus ir daugelį kitų. Su jais ir siejome daugiau nei 20 siūlomų aplankyti objektų.
Kaišiadorių rajono savivaldybė ralio dalyvius pakvietė laikyti trumpą Konstitucijos egzaminą. Ralio dalyviai Trakuose bendravo su karaimų bendruomenės atstovu, o atokioje Kaišiadorių rajono bibliotekėlėje sužinojo apie garsų karaimų kilmės mokslininką entomologą ir atrado retas jo knygas – visų Lietuvos vabalų žinynus. Pranciškaus Skorinos metams įprasminti ilgai ieškojome senovinio preso ir suradę viename Lietuvos kaime su menininkų pagalba siūlėme atkartoti senovinę Skorinos laikų spaudą.
Vienas iš ralio privalumų – kad kiekvienas renginys išskirtinis. Skiriasi ne tik temos, vietovės, kontekstai, bet ir nepakartojami susitikimai, kartais ir labai tiesiogine prasme. Ralio istorijoje jau nemažai susitikimų, kurių nepavyks pakartoti. Pavyzdžiui, su partizanu Juozu Jakavoniu-Tigru jo sodyboje Kasčiūnų kaime. Čia jis atkūrė bunkerį, kuriame kadais dirbo legendiniai partizanų vadai Adolfas Ramanauskas-Vanagas ir Juozas Vitkus-Kazimieraitis. Arba susitikimas su 1949 m. partizanų suvažiavimo ir Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos Vasario 16-osios deklaracijos pasirašymo liudininke Julijona Mikniūte-Petrėniene jos sodyboje Minaičių kaime. Taip pat pažintis su pilotu, lėktuvų inžinieriumi Arvydu Šabrinsku šalia jo atkurto legendinio lietuviško lėktuvo ANBO-2, kuris 2021 m. patyrė aviakatastrofą. Visų šių iškilių asmenybių šiandien, deja, nebeturime tarp gyvųjų.
Kokias Romo Kalantos ir LKB „Kronikos“ metams aktualias vietas bei užduotis siūlėte ralio dalyviams?
„Kronikos“ temą dalyviai gvildeno nuošalioje Krivonių bažnyčioje. Prisiminėme istoriją, kai iš visos Lietuvos surinktą „Kronikos“ medžiagą seserys vienuolės turėjo atspausdinti mašinėlėmis. Akylai stebint sovietiniam saugumui, tai nebuvo paprasta padaryti, tačiau „Kronikos“ bendradarbė sesuo Gerarda Šuliauskaitė rado būdą. Atsikračiusi ją sekusios „uodegos“, ji apsistojo kaimo senelių namuose ir, nekeldama įtarimų, vidury dienos kelias savaites iš eilės spausdino tekstus. Todėl ir mes rengdamiesi šiam raliui įsigijome mažą, tačiau puikiai veikiančią spausdinimo mašinėlę ir dalyviams siūlėme ją surasti bei atspausdinti sakinį, kuris būdavo užrašomas ant daugelio „Kronikos“ numerių viršelių: „Perskaitęs duok kitam!“ Taigi, šio lankomo objekto akcentu tapo spausdinimo mašinėlė, neginkluoto pasipriešinimo sąlygomis buvi vienu svarbiausių laisvės kovos „ginklų“.
Šie metai skirti ir Romo Kalantos, kuris 1972 m. besipriešindamas tuometinei santvarkai susidegino Kauno centre, atminimui. Norėdami geriau suvokti Romo poelgį, mėginome pajusti laisvės troškimo bangą, nuvilnijusią tuometinio jaunimo gretose. Hipiai, rokas, džinsai, motociklai, keliavimas – laisvės vėjų nebuvo įmanoma sustabdyti. Taip gimė idėja leisti ralio dalyviams paklausyti ir atspėti tuometinės Lietuvos roko grupės „Gintarėliai“ kūrinius Semeliškių gimnazijos salėje. Arba susipažinti su iškilaus Lietuvos fotomenininko, keliautojo Romualdo Požerskio fotografijomis mūsų sukurtoje parodoje Kietaviškių kultūros centre. R. Požerskis pats dalyvavo protestuose po Romo Kalantos žūties, vėliau keliavo motociklu po visą Lietuvą, savo mintis įamžindamas dienoraštyje, o kelionės akimirkas – meninėse fotografijose.
Kodėl, Jūsų nuomone, svarbu reikšmingas istorines vietas pamatyti gyvai? Ką žmogui suteikia toks autentiškas prisilietimas prie istorijos?
Neatsitiktinai raliui parinkome šūkį „Mylėti lygu pažinti“. Šiais laikais, kai mus atakuoja begaliniai informacijos srautai, nuo kurių lengva atbukti, puikus kelias atsigauti – tai kur nors nuvykti, patyrinėti ir pažinti naujas vietas. Galima daug skaityti apie partizanų bunkerius, bet pakanka vieną šaltą žiemos dieną prisiliesti prie sušalusių aprasojusių bunkerio rastų ir tas jausmas išlieka mintyse bei širdyje ilgam.
Tai tampa dar svarbiau dabartinės Rusijos agresijos prieš Ukrainą kontekste, nes tik neabejingi savo kraštuižmonės gali juo nuoširdžiai rūpintis ir jį ginti visais įmanomais būdais. Mūsų krašto istorija susideda iš visų žmonių, kurie čia gyveno, kūrė ir kovojo dėl jo gerovės, istorijų. Pažindami jas, geriau pažįstame ir save.
Kokie šiųmetinio ralio dalyvių įspūdžiai?
Dalyvių įspūdžius matuojame tik vienu būdu: ar sugrįžta keliauti mūsų ralyje kitais metais. Todėl džiugu, kad turime daug ištikimų gerbėjų, taip pat įgyjame naujų.
Viena iš šių metų ralio laimėtojų Vilma Metelionienė su komanda jau keliavo 9-iuose raliuose. Ji rašo, kad ralis jai yra vienas laukiamiausių motociklų sezono renginių: „Tai intelektualus ralis, reikalaujantis visos komandos koncentracijos, susikaupimo, žinių, greito ir aštraus mąstymo – būtent tai ir įkvepia dalyvauti, kad lankydami istorinius objektus turime pasigilinti, kas juose vyko, kuo objektas svarbus ir susijęs su ralio tema. Nors su komanda prieš kiekvieną renginį sau pasižadame neskubėti ir pasimėgauti lankomomis vietomis, pabendrauti su mus jose pasitinkančiais žmonėmis, tačiau galiausiai mus vis tiek pagauna azartas, tad ir varžymosi su kitais dalyviais neišvengiame.“
Kitai komandai priklausęs Rimantas Tenenė pastebi, kad „tokių renginių Lietuvoje nedaug, todėl tai išskirtinė proga pamatyti naujas vietas, ir, svarbiausia, – susipažinti su naujais įdomiais žmonėmis. Viena yra perskaityti, o visai kas kita – gyvai pamatyti bei su vietos žmonėmis susipažinti, kurie yra gyvieji istorijos liudininkai. Mūsų komanda jau ne vienerius metus dalyvauja raliuose, stengiamės neskubėti ir mėgautis lankomais objektais. Kiekvienas ralis mus suartina.“
Tokių atsiliepimų ir pasidalinimų per visą ralio gyvavimo laiką sukaupėme tūkstančius. Jie labiausiai motyvuoja ir toliau nesustoti. Tad visus, turinčius motociklą, kviečiu susitikti sekančiame ralyje!
Straipsnis skelbtas žurnale „Ateitis“ (2022-ųjų 3-ajame numeryje)
