Gegužės 20–26 dienomis Samoa sostinėje Apijoje vyko Pasaulinis Dievo Gailestingumo kongresas. Šis kongresas – penktasis, jie pradėti rengti 2008 m. Pirmasis įvyko Romoje, kiti – Krokuvoje, Bogotoje, Maniloje. Šįkart, po kelių renginio datos atidėjimų dėl pandemijos, Pasaulinis Dievo Gailestingumo kongresas nusikėlė į Ramiajame vandenyne esančią vieną mažiausių pasaulio valstybių, kurią nuo Europos skiria 16 tūkstančių kilometrų. Šiuos kilometrus įveikė ir nedidelė delegacija iš Lietuvos – arkivyskupas Gintaras Grušas, Inesa Čaikauskienė ir Mykolas Juozapavičius. Šiltą birželio pavakarę Inesa dalijosi įspūdžiais jaukioje Šv. Faustinos namelio verandoje Antakalnyje, Vilniuje, iš kur pradėjo sklisti Dievo Gailestingumo žinia.
Pasaulio pakrašty. Kodėl Samoa?
Pasakodama įspūdžius, Inesa dalijasi, kad šio regiono žmonėms užsiminusi, jog jie gyvena pasaulio pakrašty išgirdo atsakymą: „Tai jūs mums esate pasaulio pakraštys“. Bet išties natūraliai kyla klausimas, kodėl šį kongresą, iki tol sulaukusį didelio susidomėjimo ir dalyvių skaičiaus iš viso pasaulio, sumanyta rengti tokioje daug kam Vakaruose mažai girdėtoje ir sunkiai pasiekiamoje šalyje – tolimoje, keistoje, neįprastoje vietoje ir laike. Inesos teigimu, aiškaus atsakymo į šį klausimą nėra, matyt, Dievas pasirenka vietą ir laiką, kaip kažkada buvo pasirinktas ir Vilnius. Tačiau taip pat buvo justi ir vietos arkivyskupo Alapati Lui Mataeliga, kuris, deja, išėjo į amžinybę nesulaukęs kongreso, pastangos pakviesti rengti šį renginį būtent pas juos. Inesa liudija, kad atvykus tapo visiškai suprantama, jog šiai vietai ypač reikėjo tokio renginio: „Samoa nutolusi nuo visų žemynų, kuriuose vyksta svarbiausi katalikams renginiai, o žmonės ten dega gyvu tikėjimu, džiaugsmu, yra įkvėpti Gailestingumo žinios, ji jiems be galo svarbi“. Todėl šis kongresas buvo pastiprinimas ir dovana šiai mažai šaliai ir visam aplinkiniam regionui, nes didžioji dalis dalyvių buvo būtent iš aplinkinių šalių ir salų. Samoa ir aplinkinės salos – nėra labai turtingos šalys, todėl dalyvauti tokiame renginyje, jei jis vyktų Europoje, įveikti tas dešimtis tūkstančių kilometrų, o ir atvykti aplankyti piligriminių vietų daugeliui šalies gyventojų nebūtų įmanoma. Mes irgi dabar išgirdome ir žinome, kas toji Samoa. Kongresas jiems atnešė ir daug iššūkių – kelis sykius atidėtas, prieš pat renginį ištikusi vienintelio arkivyskupo, pagrindinio kongreso globėjo, mirtis. Jie liko kaip avys be piemens, tačiau Inesa dalijasi, kad patys organizatoriai liudijo, kiek daug patirties ir supratimo atnešė šie visi iššūkiai ir apskritai renginio organizavimas.
